Tokius komentarus ji išsakė paskutinę kelionės po regioną dieną. Jos metu K. Harris Vašingtono vardu siekė po audringos eksprezidento Donaldo Trumpo eros atkurti santykius Azijoje ir patvirtinti įsipareigojimus sąjungininkams Pietryčių Azijoje.
Anksčiau per savo kelionę K. Harris dar du kartus apkaltino Kiniją bauginant savo kaimynes išteklių turtingoje Pietų Kinijos jūroje, o ketvirtadienį viceprezidentė vėl nusitaikė į Azijos milžinę.
„Netylėsime, kuomet Pekinas imasi veiksmų, keliančių grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai... pavyzdžiui, veiksmų Pietų Kinijos jūroje“, – pareiškė K. Harris.
„Laivybos laisvė... yra gyvybiškai svarbus klausimas šiam regionui“, – pridūrė ji.
Kritikai teigia, kad K. Harris vizitas Vietname liudija apie Vašingtono nesiorientavimą padėtyje, atsižvelgiant į paraleles tarp šią savaitę stebėtų chaotiškų scenų Kabule ir evakuacijos iš Saigono 1975 metais.
Be to, kilo abejonių dėl Vašingtono patikimumo, Afganistane valdžią perėmus Talibanui JAV išvedant savo karius.
Tačiau K. Harris stengėsi vengti istorinių paralelių, vietoje to pabrėždama Amerikos įsipareigojimus šiam regionui: Hanojuje ji atidarė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) Pietryčių Azijos filialą, taip pat paaukojo Vietnamui 1 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių.
„Ateityje sugrįšime vėl ir vėl“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
Vietnamas grumiasi su lig šiol rimčiausia koronaviruso banga: tiek Hanojuje, tiek komerciniame centre Ho Či Minyje jau ne vieną savaitę galioja karantinas. Dėl šios priežasties amerikiečių dovana sulaukė itin teigiamos reakcijos socialiniuose tinkluose.
Perspėjimas Kinijai
K. Harris ketvirtadienį patikino, jog Vašingtonas „nesiekia konflikto“ su Pekinu, nors pabrėžė, kad „darysime viską, ką tik galime, kad išliktume įsipareigoję savo partneriams“ tokiais klausimais kaip teritoriniai ginčai Pietų Kinijos jūroje.
Keturios Pietryčių Azijos valstybės, įskaitant Vietnamą, reiškia viena kitai prieštaraujančias pretenzijas į šiuos vandenis, kuriais per metus gabenama trilijonų dolerių vertės krovinių.
Kinija kaltinama ten dislokavusi tokią ginkluotę kaip priešlaivinės ir „žemė–oras“ tipo raketos. Be to, Pekinas ignoravo 2016 metais tarptautinio tribunolo priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestos kinų vyriausybės istorinės pretenzijos į didžiąją dalį vandenų.
Singapūre K. Harris pareiškė, jog Pekinas Pietų Kinijos jūroje „tebesigriebia prievartos ir gąsdinimų“. Kinija savo ruožtu atkirto, kad JAV pačios kaltos dėl „bauginančio, hegemoniško elgesio“.
Kitą dieną viceprezidentė perspėjo, kad Vašingtonas „ras naujų būdų spausti Pekiną“.
K. Harris yra jau nebe pirmoji amerikiečių prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnė, apsilankiusi regione, kad nuramintų sąjungininkus.
Tačiau antradienį ji atvyko į Vietnamą vėliau nei buvo planuota, nes JAV pareigūnai užfiksavo Hanonuje „anomalų sveikatos incidentą“. Jie veikiausiai turėjo omenyje vadinamąjį Havanos sindromą, paveikusį JAV diplomatų kitose šalyse, įskaitant Kiniją ir Rusiją.
Dar nenustatyta, kas sukelia šį sindromą, nors esama neįrodytų įtarimų, kad amerikiečių diplomatus pasitelkdami didelio intensyvumo elektroninius prietaisus fiziškai žaloja rusų specialiųjų tarnybų nariai ar kiti asmenys.
K. Harris ketvirtadienį pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „tiria šį incidentą“.
