Tačiau dokumente nekalbama apie „saugią zoną“, kurią minėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Už Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos parengtą rezoliuciją balsavo 13 Saugumo Tarybos narių, balsavusiųjų prieš dokumentą nebuvo. Kinija ir Rusija per balsavimą susilaikė.
Rezoliucijoje rašoma, jog Saugumo Taryba tikisi, kad Talibanas leis „afganams ir visiems užsienio valstybių piliečiams saugiai ir ramiai išvykti iš Afganistano“.
Dokumente minimas rugpjūčio 27 dieną Talibano paskelbtas pareiškimas, kuriame šis griežtosios linijos islamistų judėjimas nurodė, kad afganai bet kuriuo metu tiek sausuma, tiek oru galės išvykti iš Afganistano į užsienį.
Saugumo Taryba „tikisi, kad Talibanas laikysis šių ir visų kitų įsipareigojimų“, rašoma rezoliucijoje.
Praėjusį savaitgalį savaitraštyje „Journal du Dimanche“ paskelbtas E. Macrono komentaras buvo pakurstęs viltis dėl konkretesnių pasiūlymų.
Prancūzijos prezidentas rašė, kad Paryžius ir Londonas pateiks rezoliucijos projektą, kurio tikslas – „nustatyti JT kontroliuojamą „saugią zoną“ Kabule, leisiančią tęsti humanitarines operacijas“.
„Labai tikiuosi, kad pasiseks. Neįsivaizduoju, kas galėtų pasisakyti prieš humanitarinių projektų saugumą“, – sakė E. Macronas.
Tačiau JT priimta rezoliucija yra kur kas mažiau ambicinga. Neaišku, ar vėliau bus pateikta kita rezoliucija, siūlanti nustatyti „saugią zoną“.
„Ši rezoliucija – neoperacinio pobūdžio. Ji daugiau skirta principams, svarbioms politinėms žinutėms ir įspėjimams“, – sakė vienas JT diplomatas.
Analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Richardas Gowanas sakė, kad ši rezoliucija „pasiunčia politinį signalą Talibanui apie būtinybę išlaikyti oro uostą atidarytą ir padėti JT pristatyti pagalbą“.
„Visgi tai gana silpnas tekstas“, – pridūrė jis.
„E. Macronas kaltas, nes savaitgalį pakurstė perdėtus lūkesčius dėl saugumo zonos Kabule ar galų gale nelabai aiškiai komunikavo“, – sakė R. Gowanas naujienų agentūrai AFP.
Nepaisant kritikos Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Paryžius „sveikina rezoliucijos priėmimą“.
„Gavome, ko prašėme: kad oro uostas būtų saugi vieta žmonėms, norintiems išvykti iš Kabulo“, – nurodė ministerija.
„Apgailestaujame, kad Rusija ir Kinija susilaikė, tačiau dirbsime su visais, kad Tarybos sprendimas būtų įgyvendintas“, – priduriama pareiškime.
Pasitraukimas užbaigtas
Rezoliucija ragina Talibaną užtikrinti Jungtinėms Tautoms ir kitoms agentūroms „visišką, saugią ir nekliudomą“ prieigą humanitarinei pagalbai teikti.
Dokumente taip pat patvirtinama būtinybė užtikrinti žmogaus teises, įskaitant vaikų, moterų bei mažumų, ir visos suinteresuotos šalys raginamos derybomis siekti įtraukaus politinio susitarimo užtikrinant „visapusišką, lygų ir reikšmingą moterų atstovavimą“.
Rezoliucijoje taip pat raginama, kad Afganistanas „nebūtų naudojamas grasinimams ar atakoms prieš kitas šalis, teroristų prieglobsčiui ar apmokymui, taip pat teroristinių aktų planavimui ar finansavimui“.
Ekspertai sakė, kad rezoliucijos tekstas, įskaitant tam tikras jo vietas, susijusias su Talibanu, buvo sušvelnintas siekiant užsitikrinti, kad Kinija ir Rusija nevetuotų dokumento.
Maskva sakė negalinti pritarti šiam dokumentui, nes jame neužsimenama apie „protų nutekėjimą“ dėl šalį paliekančių afganistaniečių ar „žalingą Afganistano finansinio turto įšaldymo poveikį“.
Pekinas savo ruožtu sakė, kad dabartinis chaosas Afganistane yra tiesioginė Vakarų šalių „netvarkingo pasitraukimo“ pasekmė.
Rezoliucija priimta pasibaigus tarptautinei užsienio piliečių ir su keršto pavojumi susidūrusių afganų evakavimo iš Kabulo operacijai, pradėtai po to, kai rugpjūčio 15 dieną Talibanas perėmė valdžią, Jungtinėms Valstijoms po 20 metų išvedus savo pajėgas iš Afganistano.
Prancūzija savo evakavimo misiją užbaigė penktadienį, Jungtinė Karalystė – šeštadienį.
Jungtinės Valstijos paskelbė, kad prieš pat vidurnaktį Kabulo laiku Afganistaną paliko paskutiniai amerikiečių kariai.
Karių išvedimas baigėsi prieš pat rugpjūčio 31-osios terminą, kurį prezidentas Joe Bidenas nustatė užbaigti ilgiausiam Amerikos karui, iš viso pareikalavusiam daugiau nei 2 400 JAV karių gyvybių.
