Po chaotiškų scenų Kabulo oro uoste Talibanui užgrobus valdžią 27 valstybių bloke vis dažniau skamba raginimai telkti bendrus karinius pajėgumus, kurie leistų greitai reaguoti į krizes.
Gegužę pirmą kartą paskelbtą pasiūlymą suformuoti pajėgas iš 5 tūkst. karių Bendrijos ministrai ketina gvildenti iš naujo, persvarstant bendrą ES strategiją, kuri turėtų būti paruošta ateinančiais metais.
Tačiau kyla didelių abejonių, ar esama pakankamai politinės valios formuoti tokius dalinius. Pavyzdžiui, blokas dar nė karto nepasitelkė vadinamųjų kovinių grupių sistemos, sukurtos 2007 metais.
„Akivaizdu, kad po įvykių Afganistane poreikis stiprinti Europos gynybą dar niekada nebuvo toks didelis kaip šiandien“, – susitikimo pradžioje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Kartais įvyksta kažkas tokio, kas rašo istoriją ir nulemia proveržį. Manau, kad šios vasaros įvykis Afganistane yra vienas iš tokių atvejų“, – pridūrė jis.
Komentuodamas naujų pajėgų steigimo perspektyvas, J. Borrellis pabrėžė, kad „turime siekti kažko, ką būtume labiau pasirengę suaktyvinti ir kas geriau veiktų“ negu nenaudojamos kovinės grupės.
Greitojo reagavimo pajėgas galėtų sudaryti 5–20 tūkst. karių, apskaičiavo Slovėnijos gynybos ministras Matejus Toninas. Jo šalis, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES, surengė šį susitikimą valstybinėje Brdo pilyje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinės Liublianos.
M. Toninas paragino kurti naują sistemą, pagal kurią „pageidaujančių šalių“ kariai būtų dislokuojami visos ES vardu, jei tam pritartų dauguma valstybių narių. Tuo metu kovinėms grupėms dislokuoti reikalingas visų ES narių pritarimas.
„Savarankiškesnė“ Europa
Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer nuomone, iš Afganistano pavyzdžio reikėtų pasimokyti, kad Europa turi gebėti „veikti savarankiškiau“, siekdama išlikti patikima veikėja.
Tačiau ji pabrėžė, jog „labai svarbu, kad nesielgtume kaip alternatyva NATO ir amerikiečiams“.
Ministrė pareiškė nepritarianti nuolatinių pajėgų idėjai ir socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad būsimoms krizėms spręsti valstybės narės galėtų suburti „pageidaujančiųjų koaliciją“.
Anot Latvijos gynybos ministro Arčio Pabriko, blokas turi pademonstruoti turįs „politinę valią“ panaudoti bet kokią jėgą, jei nori, kad planas duotų vaisių.
A. Pabrikas pažymėjo, kad kovinių grupių programa jau dešimtmetį yra ES bendrosios gynybos politikos dalis, bet retoriškai paklausė: „Ar nors kartą ja pasinaudojome?“
Diskusijos, koks turėtų būti Briuselio vaidmuo gynybos srityje, tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. ES valstybės narės, kurių dauguma priklauso ir NATO, dažnai nėra linkusios integruoti karinius pajėgumus.
Pastaraisiais metais ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį – iš dalies dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bloko, nes Londonas priešinosi bet kokiems veiksmams, galintiems nuvesti iki Europos kariuomenės įkūrimo ar susilpninti paramą NATO.
