Rusijos Dūmos rinkimus, kurie vyks rugsėjo 19-ąją, nemažai rusų pasitinka niūrios nuotaikos.
„Po rinkimų bus lengviau mirti nei išmaitinti šeimą“ – tokio pavadinimo straipsnį apie nuolatinį infliacijos augimą paskelbė savaitraštis „Sobesednik“.
O mirtingumas Rusijoje, liepos mėnesio duomenimis, šiemet padidėjęs 18,6 proc., gimstamumas susitraukė 4,6 proc., rodo „Rosstat“ duomenys.
22 proc. respondentų pageidautų išvykti iš Rusijos, nors net kriziniais 2014 metais norą palikti šalį buvo pareiškę tik 18 proc. apklaustųjų.
Nepaisant šios valdžiai nemalonios statistikos, net objektyviausia laikomoje Levados centro apklausoje rusų, kurie ir toliau pritaria prezidento V.Putino veiklai, dalis siekia 61 proc.
Nors tai mažiausias rodiklis nuo 2020-ųjų vasaros, daugumos palankumas – akivaizdus: V.Putino darbu nepatenkinti 37 proc. apklaustųjų.
Politikos apžvalgininkai prezidento populiarumą tiesiogiai sieja su tuo, kiek Dūmos rinkimuose palaikymo sulauks „Vieningoji Rusija“.
Vadinamajai V.Putino ir Kremliaus partijai iškelta užduotis užsitikrinti konstitucinę daugumą.
Rusijos premjero Michailo Mišustino darbą palankiai vertina 53 proc. respondentų, nepalankiai – 42 proc. Ir tik parlamento vertinimas neigiamas: rugpjūtį Dūmos veikla tenkino 37 proc. apklaustųjų, o 59 proc. – ne.
Tačiau yra dar vienas paradoksas. Rusijos gyventojų, kurie artėjant rinkimams tikisi ekonominius reikalavimus kelsiančių protestų, nuolat mažėja: kad tai įmanoma, 2021 m. sausį manė 43 proc., gegužę – 30 proc., o rugpjūtį – vos 26 proc. respondentų.
Įdomus ir kitas visuomenės nuotaikų rodiklis. Gegužę Levados centro apklausa parodė, kad per pastaruosius ketverius metus Rusijos gyventojų, laikančių V.Putiną iškiliausiu žmogumi šalies istorijoje, skaičius sumažėjo perpus – nuo 34 proc. iki 15 proc.
Populiariausių istorinių asmenybių viršūnėje V.Putiną pakeitė kruvinas diktatorius Josifas Stalinas. Jis Sovietų Sąjungai vadovavo 1924–1953 m.
