Neįtikėtina, bet faktas: prieš tris dienas trukusį balsavimą, laikantis rinkimų įstatymo, per svarbiausius Rusijos televizijos kanalus ne kartą pasisakė trylikos kitų politinių partijų atstovai – komunistai ir pensininkai, liberalai ir žalieji, patriotai ir verslininkai.
Visi jie ne agitavo už save, o klausė: nejaugi Rusijos žmonėms nenusibodo valdžioje sėdintys „riebūs katinai“, kurie nesirūpina liaudimi, o tik kemša pinigus į nuosavas kišenes? Ir visi tarsi susitarę reikalavo iš rinkėjų jokiu būdu nebalsuoti už „Vieningąją Rusiją“.
O rezultatas išėjo priešingas – naujoje Valstybės Dūmoje iš 450 deputatų 315 atstovaus „Vieningajai Rusijai“ – tik 28 mažiau nei ankstesniame parlamente, kai Kremliaus partijos pasiuntinių buvo 343.
Valdys be konkurentų
Tai reiškia, kad „Vieningoji Rusija“ vėl turės konstitucinę daugumą ir galės priimti bet kokius įstatymus nekreipdama jokio dėmesio į kolegas iš kitų frakcijų.
Antra rinkimuose liko Rusijos komunistų partija, surinkusi penktadalį balsų. Trečia – ultranacionalisto Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija (8,5 proc.). Daugiau kaip 7 proc. balsų gavo „Teisingoji Rusija“, per 6 proc. – „Nauji žmonės“.
Klausimas: kodėl taip įvyko?
Opozicija kalba apie sukčiavimą: esą dalyvauti rinkimuose nebuvo leista ryškiausiems ir labiausiai matomiems prezidento Vladimiro Putino priešininkams.
Be to, politinės ir visuomeninės organizacijos buvo apkaltintos ekstremizmu, joms oficialiai prikabino etiketes „užsienio agentai“ ir „nepageidaujamos Rusijos teritorijoje“, o lyderiai priversti emigruoti iš šalies.
Tai – tiesa, be ne visa.
Todėl, kad tų, kuriems neleista balotiruotis, arba išvarytų iš Rusijos buvo kelios dešimtys, o vietų parlamente – net 450.
Rinkėjai turėjo galimybę užkirsti kelią į Dūmą „Vieningosios Rusijos“ pasiuntiniams balsuodami už kitas partijas.
Juk net kalintis pagrindinis opozicionierius Aleksejus Navalnas, prieš rinkimus sudaręs savąjį kandidatų sąrašą platformoje „Protingas balsavimas“, kvietė Rusijos gyventojus atiduoti balsus verčiau jau už „patį velnią“, bet tik ne už „Vieningąją Rusiją“.
A.Navalno sąraše daugumą sudarė komunistai – ir ne todėl, jog jie patinka kalinčiam V.Putino kritikui, o dėl to, kad Komunistų partija turėjo realius šansus Dūmoje suburti stiprią frakciją, galinčią konkuruoti su „Vieningąja Rusija“.
Nepavyko. Nors komunistai vis dėlto pranoko valdžios partiją trijuose regionuose (apie 2 proc. kiekviename), likusiuose 85 regionuose „Vieningoji Rusija“ konkurentų neturėjo.
Nors buvo pranešimų apie pavienius klastojimus skaičiuojant balsus ir pažeidimus balsuojant, masinių tokių reiškinių neužfiksuota.
Rinkimų paradoksas
Tačiau įdomiau kitkas: šių metų rinkimuose „Vieningoji Rusija“ laimėjo ne prieš konkuruojančias partijas, o prieš Rusijos gyventojus. Todėl, kad Dūma renkama pagal mišrią sistemą: 225 deputatai – pagal partijų sąrašus, dar tiek pat – vienmandatėse apygardose, kur už kiekvieną mandatą kovojo konkretūs žmonės.
Partijų sąrašuose „Vieningoji Rusija“ gavo apie 120 mandatų – maždaug pusę. O vienmandatėse apygardose – 195, absoliučią daugumą. Nes rinkėjai, net balsuojantys prieš valdančiąją partiją pirmajame sąraše, „individualų deputatą“ renkasi jau nekreipdami dėmesio į jo partinę priklausomybę.
Taip buvo 2016 m. Dūmos rinkimuose, tai pasikartojo dabar. Būtent todėl „Vieningoji Rusija“ reikalauja iš savo atstovų apygardose aktyviai dirbti su gyventojais ir pasiekia norimą rezultatą.
Pavyzdys gali būti Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas – išeivis iš Saratovo. Visus penkerius praėjusios kadencijos metus jis reguliariai lankėsi gimtajame mieste ir ko nors reikalaudavo iš vietos valdžios – išasfaltuoti tą ar kitą gatvę, išvežti šiukšles iš parko, suremontuoti mokyklą ar vaikų darželį...
Būtent užsiimdamas „smulkmenomis“ V.Volodinas siekė būti matomas miestiečių, nors kaip Dūmos pirmininkas „prastūmė“ ir nemažai federalinių įstatymų, prieš kuriuos pasisakė Saratovo gyventojai. Galiausiai šių metų rinkimuose už V.Volodiną asmeniškai Saratove buvo atiduota 70 proc. balsų, o už „Vieningąją Rusiją“ – penktadaliu mažiau.
Visko tikisi iš valdžios
Kita vertus, „Nezavisimaja gazeta“ kitaip aiškina Kremliaus partijos sėkmę rinkimuose. Pasak šios dienraščio analitikų, per pastaruosius 20 metų V.Putinas ir jo komanda aktyviai vedė „ekonomikos suvalstybinimo“ politiką ir pagal tai perauklėjo visuomenę.
Todėl dabar beveik du trečdaliai Rusijos gyventojų (62 proc.) pirmenybę teikia valstybiniam ekonomikos planavimui ir paskirstymui – tai didžiausias skaičius apklausų istorijoje.
O privačia nuosavybe paremtą rinkos ekonomiką dabar palaiko vos 24 proc. rusų.
Ir netgi visuomenės viltys dėl geresnės ateities labiau siejamos ne su piliečių asmenine iniciatyva, o su valstybine paskirstymo sistema ir valdžios vis pakišamomis išmokomis vienai ar kitai gyventojų daliai. Taip būdavo SSRS laikais, tokia kryptimi Rusija žengia ir dabar.
