Strategijoje rašoma, kad dėl dabartinės padėties kibernetinėje erdvėje „esama rizikos, kad gali greitai susiklostyti kritinė situacija“, o trys minėtos šalys įtariamos prisidedančios prie priešiškos kibernetinės veiklos.
Dokumente nurodoma, kad Kinija rengia kibernetines atakas siekdama pavogti informacijos iš bendrovių, susijusių su karine pramone ir turinčių pažangių technologijų.
Japonijos vyriausybės nuomone, Rusija tokiomis atakomis siekia karinių ar politinių tikslų, o Šiaurės Korėja – politinių tikslų ar galimybės gauti užsienio valiutos.
Strategijos autoriai pabrėžia, kad Tokijas imsis „griežtų atsakomųjų priemonių, pasitelkdamas visas turimas veiksmingas priemones ir pajėgumus“, įskaitant diplomatinį atsaką ir baudžiamąjį persekiojimą.
Patvirtintame strategijos projekte taip pat nurodoma, kad Japonija stiprins bendradarbiavimą kibernetinėje erdvėje su partneriais iš „Ketverto“ („Quad“) aljanso – JAV, Australija ir Indija, taip pat su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). Šio bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti laisvę ir atvirumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, rašoma dokumente.
Tuo metu Japonijos vyriausybės generalinis sekretorius Katsunobu Kato žurnalistams pranešė, kad šią vasarą neužfiksuota jokių kibernetinių atakų, kurios būtų paveikusios Tokijo olimpines ar paralimpines žaidynes.
