Susitarimo memorandumas dėl fregatų „Belharra“ pirkimo buvo pasirašytas praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Paryžių įsiutino žinia, kad Australija atšaukė sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų įsigijimo, sudariusi naują gynybos paktą su Jungtine Karalyste ir JAV.
E. Macronas po susitikimo su graikų ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu Eliziejaus rūmuose sakė, kad Atėnai pirks tris fregatas iš Paryžiaus įgyvendinant glaudesnės abiejų šalių „strateginės partnerystės“ iniciatyvą, kuria siekiama apginti bendrus interesus Viduržemio jūroje.
Šis sandoris žymi „drąsų pirmąjį žingsnį Europos strateginio savarankiškumo link“, pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Atėnų sprendimą pirkti „Belharra“ (FTI) klasės laivus E. Macronas pavadino „pasitikėjimo ženklu“ prancūzų gynybos pramonei, konkuruojančiai su tokiomis bendrovėmis kaip amerikiečių korporacija „Lockheed Martin“.
Šis sandoris taip pat yra aiškus Prancūzijos signalas, Paryžiui anksčiau šį mėnesį netekus pelningos daugiamilijardinės sutarties dėl povandeninių laivų tiekimo Australijai. Kanbera paskelbė vietoje to nusprendusi pirkti branduolinius povandeninius laivus iš JAV.
Sandoris su Graikija „padeda užtikrinti europiečių saugumą ir sustiprinti Europos strateginio savarankiškumą bei suverenumą, o tai reiškia, kad sustiprės ir tarptautinė taika bei saugumas“, – pareiškė E. Macronas.
Prancūzijos lyderis jau ilgą laiką tvirtina, kad Europa turi vystyti savo paties gynybos pajėgumus ir mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis. Užpernai E. Macronas net pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Jokios finansinės informacijos apie naujausio sandorio vertę neatskleista, tačiau žinoma, kad laivai turėtų būti pradedami tiekti nuo 2024 metų.
Anot K. Micotakio, sutartis su Paryžiumi neturės įtakos deryboms dėl ilgalaikio Graikijos ir Vašingtono bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo pratęsimo, nors tarp ES ir Vašingtono tebetvyro įtampa, kilus ginčui dėl Australijos povandeninių laivų.
Susitarimas „nėra nukreiptas prieš“ Graikijos ir JAV santykius, sakė premjeras ir pabrėžė, kad „Prancūzija mus palaikė sunkiais laikais 2020 metų vasarą“, turėdamas galvoje Turkijos pastangas užginčyti Graikijos teises į akvatorijas Egėjo jūroje.
E. Macronas pridūrė, kad fregatų pardavimas turėtų būti vertinamas ne kaip atsakas į grėsmę Ankarai, o kaip priemonė, leidžianti bendrai užtikrinti saugumą Viduržemio jūros regione, taip pat Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Graikija ir Prancūzija jau buvo užsitraukusios Ankaros rūstybę, kai sausį sudarė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 reaktyvinių lėktuvų „Rafale“ (12 naudotų ir 6 naujų) pirkimo. Šis susitarimas yra sparčiai augančios ginkluotės programos, skirtos Turkijos ambicijoms atremti, dalis.
Anksčiau šį mėnesį K. Micotakis daugelį analitikų nustebino savo planais įsigyti dar šešis naikinuvus „Rafale“. Tai reiškia, kad Atėnai iš viso ketina užsakyti 24 tokius lėktuvus.
