Opozicijos dominuojamas Kongresas įsteigė šį komitetą ištirti buvusio bankininko G. Lasso veiklą vadinamuosiuose mokesčių rojuose – jurisdikcijose, kuriose nerezidentams taikomi palyginti maži pelno mokesčiai arba jie apskritai netaikomi ir kurios neatskleidžia informacijos apie ten įsteigtų įmonių savininkus bei įmonių finansines operacijas.
Anksčiau šį mėnesį Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ) paskelbė daugybę dokumentų, atskleidusių, kad keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant G. Lasso, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų didžiulį turtą.
Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl. Pandora Papers) tyrimas, prie kurio prisidėjo apie 600 žurnalistų, įskaitant JAV dienraščio „The Washington Post“, britų visuomeninio transliuotojo BBC ir laikraščio „The Guardian“ darbuotojus, pagrįstas apie 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje.
Remiantis nutekintais dokumentais, G. Lasso, prezidento pareigas pradėjęs eiti gegužę, kontroliavo 14 lengvatinio apmokestinimo bendrovių, daugiausia Panamoje. G. Lasso jas uždarė, kai buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Rafaelis Correa, valstybės vadovo poste dirbęs 2007–2017 metais, uždraudė kandidatams į prezidento postą turėti firmų mokesčių rojuose.
Iš 137 įstatymų leidėjų 105 balsavo už tyrimą, kad būtų nustatyta, ar G. Lasso pažeidė šalies įstatymus, ar visgi padarė „etikos“ pažeidimą.
G. Lasso išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad neis į parlamentą, bet gali pasikalbėti su įstatymų leidėjais vyriausybės rūmuose, „kai parodymus duos visi numatyti liudytojai“.
Prezidentas tvirtino turįs teisę prieš duodamas parodymus žinoti, apie ką kalbėjo kiti liudytojai.
G. Lasso žmona ir vienas iš sūnų taip pat atsisakė stoti prieš komitetą.
„Nei iškeldamas savo kandidatūrą, nei vėliau nepažeidžiau minėto draudimo“, – tvirtino prezidentas.
Anot G. Lasso, jis „teisėtai investavo kitose šalyse“ ir atsikratė tų investicijų, kad galėtų kandidatuoti rinkimuose.
G. Lasso atsisakius stoti prieš komitetą, jo pirmininkas Jose Cabascango užbaigė parlamento posėdį iškviesdamas prezidentą „antrą kartą ir privalomąja tvarka“. Jis turėtų atvykti į parlamentą penktadienį.
Tarp „Pandoros popieriuose“ figūruojančių Lotynų Amerikos šalių lyderių taip pat yra Čilės prezidentas Sebastianas Pinera bei Dominikos Respublikos vadovas Luisas Abinaderas.
S. Pineros atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kasyklos pardavimo. Opozicija inicijavo jo apkaltos procedūrą.
