Sprendimas priimtas po tarptautinės bendrijos teisėtais nelaikomų Nikaragvos rinkimų.
Prieš lapkričio 7-osios balsavimą Nikaragvos valdžia sulaikė beveik 40 opozicijos veikėjų, įskaitant septynis asmenis, norėjusius kelti savo kandidatūras į prezidentus, tad pergalę užsitikrino ilgametis valdytojas D. Ortega ir jo žmona Rosario Murillo.
„Represiniai ir piktnaudžiaujami Ortegos vyriausybės ir jos rėmėjų veiksmai verčia Jungtines Valstijas veikti“, – sakoma prezidento Joe Bideno deklaracijoje.
„Ortegos vyriausybės nedemokratiniai, autoritariniai veiksmai pakenkė rinkimų procesui ir atėmė iš Nikaragvos piliečių teisę rinkti savo lyderius per laisvus ir teisingus rinkimus“, – sakė J. Bidenas.
Pirmadienį JAV atskirai paskelbė finansines sankcijas Nikaragvos pareigūnams, o rinkimus šioje šalyje pavadino fiktyviais.
Didžioji Britanija ir Kanada taip pat paskelbė naujų sankcijų garsiems Nikaragvos veikėjams.
„Policijos ir kalėjimų pareigūnų fizinis ir psichologinis smurtas prieš politinius kalinius yra netoleruotinas“, – sakė J. Bidenas ir apkaltino D. Ortegą prižiūrint korumpuotus teismus, policiją ir saugumo tarnybas.
D. Ortega, kuris jaunystėje buvo aktyvus marksistas, jo vadovautai partizanų armijai nuvertus JAV remtą diktatorių Anastasio Somozą, pirmą kartą valdė nuo 1979 iki 1990 metų.
2007-aisiais sugrįžęs į valdžią jis buvo perrinktas keturis kartus ir darėsi vis labiau diktatoriškas. Jis taip pat panaikino prezidento kadencijų limitą.
