Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Praėjusią savaitę A. Lukašenka ir A. Merkel dukart kalbėjosi telefonu: aptarė šią migrantų krizę ir sutarė palaikyti kontaktus.
„Suprantu, kodėl tai daroma... [Siekiama] deeskaluoti situaciją prie sienų, bet kaip baltarusei, baltarusių požiūriu tai atrodė labai keistai“, – jos šaliai skirtoje konferencijoje Vienoje sakė S. Cichanouskaja.
Konferencijoje, kurią Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas dėl pandemijos išprovokuotų suvaržymų surengė internetu, dalyvavo keli užsienio reikalų ministrai, įskaitant Vokietijos, Estijos ir Lenkijos diplomatijos vadovus.
S. Cichanouskaja sakė, kad turi būti paleisti visi politiniai kaliniai ir nutrauktas smurtas, ir tik tada galės vykti „realus dialogas“.
„Šiandien paprašiau ministrų susilaikyti nuo bet kokių kontaktų su režimu, kol bus įvykdytos šios sąlygos. [Kontaktai] tik sustiprintų nebaudžiamumo jausmą“, – sakė ji.
Pasak S. Cichanouskajos, sankcijos ir pagalba pilietinei visuomenei yra vienintelis kelias į priekį.
Baltarusijoje yra įstrigę maždaug 2 tūkst. migrantų, norinčių patekti į ES.
Baltarusija neigia kaltinimus, kad tai ji surežisavo migrantų krizę, ir kritikuoja jų neįsileidžiančią ES.
Migrantai sako, kad nori per Lenkiją patekti į Vokietiją, o A. Lukašenka yra užsiminęs, kad, jeigu reikia, jis yra pasirengęs juos ten nuskraidinti.
Pirmadienį A. Lukašenka pareiškė, kad ES atsisako aptarti Baltarusijoje įstrigusių migrantų likimą ir kad jis laukia bloko atsakymo.
