„Esame labai susirūpinę dėl įrodymų, kad Rusija planavo reikšmingus agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, į planus įtrauktos pastangos destabilizuoti Ukrainą iš vidaus, taip pat didelio masto karinės operacijos“, – sakė A. Blinkenas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Rygoje, kaltindamas Maskvą sutelkus „dešimtis tūkstančių papildomų kovinių pajėgų“ narių prie sienos.
Jo teigimu, panašus Maskvos veiksmų scenarijus buvo stebimas ir 2014 metais, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, taip pat pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
„Jie (Rusija) paspartino dezinformacijos sklaidą, vaizduodami Ukrainą kaip agresorę, siekdami pateisinti planuojamus karinius veiksmus“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Jis nurodė, kad pastarosiomis savaitėmis smarkiai padaugėjo propagandos prieš Ukrainą socialiniuose tinkluose – „iki tokio lygio, koks paskutinį kartą buvo pastebėtas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2014 metais“.
„Toli siekiančios ir ilgalaikės pasekmės“
A. Blinkenas teigė nežinantis, ar Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą, tačiau, jo nuomone, Maskva sutelkė išteklius, kurie, jei būtų priimtas atitinkamas sprendimas, leistų greitai pradėti tokią operaciją.
A. Blinkenas, ketvirtadienį Švedijoje susitiksiantis su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, tvirtino, kad „diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas išspręsti šią potencialią krizę“.
Tačiau jis perspėjo, kad Maskva sulauks „toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių“, jei imsis bet kokios agresijos.
„Mes aiškiai nurodėme Kremliui, kad reaguosime ryžtingai, įskaitant daugybę didelio poveikio ekonominių priemonių, kurių anksčiau nenaudojome“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose nuo praėjusio mėnesio skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos žiemą.
Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
Ukraina nori derybų su Rusija
Maskva savo ruožtu trečiadienį apkaltino Ukrainą dešimčių tūkstančių karių telkimu šalies rytuose, didėjant susirūpinimui dėl eskalacijos.
Tokie kaltinimai pasigirdo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
„Privalome pasakyti tiesą, kad negalėsime užbaigti karo be tiesioginių derybų su Rusija“, – skelbdamas metinę kalbą įstatymų leidėjams trečiadienį sakė V. Zelenskis.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.
Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Vis dėlto V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas derybų su Kijevu idėją, regis, atmetė ir pakartojo, kad karas yra Ukrainos vidaus problema.
„Žinome apie bandymus pristatyti Rusiją kaip šio konflikto šalį. Taip nėra“, – sakė D. Peskovas.
„Karas Donbase gali būti sustabdytas tik derybomis tarp ukrainiečių ir ukrainiečių“, – pridūrė Kremliaus atstovas.
Tuo metu viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį paragino Donbase paskelbti „visiškas paliaubas“ per Kalėdas.
„Artėjant Kalėdų sezonui yra metas atnaujinti visiškas paliaubas, keistis belaisviais ir vėl atidaryti perėjimo punktus“, – per saugumo forumą Kijeve vaizdo ryšiu sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland.
„Mes raginame Maskvą ir Kijevą dirbti kartu rengiant tokių priemonių paketą“, – pridūrė V. Nuland.
„Raudonos linijos“
V. Putinas anksčiau perspėjo Vakarus ir Kijevą neperžengti Kremliaus „raudonųjų linijų“ rengiant karines pratybas ir kaupiant ginkluotę Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Rygoje, be kita ko, tvirtino, jog NATO sąjungininkės „užtikrina, kad Ukraina turėtų priemonių apsiginti“.
Be to, A. Blinkenas sakė, kad Aljansas „pažiūrės, ką jam reikia daryti tolesnės Rusijos agresijos atveju, savo gynybai sustiprinti“, kalbant apie pajėgų stiprinimą rytiniame NATO flange.
Trečiadienį Rygoje Ukrainos, kurios pastangos įstoti į NATO yra įstrigusios, užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino šį JAV vadovaujamą bloką priimti „atgrasymo paketą“, galintį užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat pažadėjo, kad blokas „tvirtai ir ryžtingai stovės kartu su Ukraina prieš bet kokius bandymus pakenkti jos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
„Reikia padaryti viską, kad būtų aišku, jog bet kokia agresija prieš Ukrainą turės stiprų atsaką“, – pabrėžė jis.
