Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) nenurodė, kur ar kada buvo sulaikyti ukrainiečiai.
Anot FSB, du iš įtariamų šnipų, tėvas ir sūnus, yra Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) agentai. Jie esą „atvyko į Rusiją rinkti informacijos ir fotografuoti bei filmuoti strateginę reikšmę turinčių įmonių bei transporto infrastruktūros objektų“, nurodė vidaus žvalgybos agentūra.
Pasak FSB, tėvas ir sūnus prisipažino, kad juos užverbavo SBU, pasiūliusi jiems 10 tūkst. JAV dolerių (8 838 eurų) atlygį.
Trečias ukrainietis, planavęs surengti teroristinę ataką, buvo užverbuotas Ukrainos žvalgybos aukščiausio rango pareigūno ir veikė pagal jo nurodymus, tvirtino FSB.
„Ataką planuota surengti detonavus du savadarbius sprogstamuosius užtaisus su 1,5 kg TNT (trotilo)", – nurodė FSB išplatintame pranešime.
Jis „buvo sulaikytas su įkalčiais, su naikinimo ginklais, kai vyko į nusikaltimo vietą“, priduriama pranešime.
Jame nepatikslinta, kur ar kada ketinta surengti šią ataką.
FSB taip pat informavo, kad praėjusį mėnesį ukrainiečių Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnas buvo pripažintas kaltu dėl „nusikaltimų Rusijos Federacijos saugumui rengimo“ ir nuteistas kalėti pusseptintų metų.
„Sabotažo grupė“
Anot FSB, tas asmuo buvo sulaikytas liepą už tai, kad 2016-aisiais koordinavo ir prižiūrėjo „sabotažo grupės“ veiklą Krymo pusiasalyje, kurį dvejais metais anksčiau Maskva atplėšė nuo Ukrainos.
Grupė „planavo susprogdinti Krymo radijo ir televizijos transliacijų perdavimo centro bokštą, mobilią dujų turbinos jėgainę, degalų ir tepalų sandėlį bei Rusijos Juodosios jūros laivyno radijo ryšio bokštą“, nurodė FSB.
Šie pranešimai paskelbti pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugus įtampai dėl seniai rusenančio Kijevo konflikto su Maskvos palaikomais separatistais dviejuose rytiniuose su Rusija besiribojančiuose Ukrainos regionuose.
Kijevo sąjungininkės Vakaruose praėjusį mėnesį ėmė skambinti pavojaus varpais dėl naujo Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir įspėjo dėl galimo įsiveržimo žiemą.
Kremlius tokias kalbas atmeta ir sako, kad Ukraina šalia konflikto zonos dislokavo 125 tūkst. karių – pusę visų savo pajėgų.
Prorusiški separatistai dviejų rytinių regionų kontrolę perėmė 2014 metais, netrukus po to, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus. Maskva tai neigia.
Konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Pastaraisiais metais Rusijoje padaugėjo šnipinėjimo bylų, ypač po to, kai Maskvos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo dėl Krymo aneksijos.
Daugelyje bylų figūruoja ukrainiečiai, tačiau esama ir bylų, susijusių su Europos Sąjungos narėmis Lenkija bei trimis Baltijos valstybėmis.
