Rugpjūčio viduryje valdžią Afganistane užgrobęs Talibanas dabar stengiasi užsitikrinti galimybę naudotis milijardais dolerių šalies turto ir pagalbos, įšaldytų Kabule žlugus ankstesnei, Vakarų remtai vyriausybei.
„Islamo Emyrato vadovybė liepia visoms atitinkamoms organizacijoms... imtis rimtų veiksmų moterų teisėms užtikrinti“, – sakoma įsake, remiantis viešumos vengiančiu aukščiausiuoju lyderiu Hibatullah Akhundzada.
Įsake daugiausia kalbama apie santuoką ir našlių teises, deklaruojama, kad „niekas negali versti moterų per prievartą ar spaudimą tekėti“ ir kad našlei priklauso tam tikra vyro palikto turto dalis.
Kultūros ir informacijos ministerijai nurodoma skelbti medžiagą apie moterų teises, „kad būtų užkirstas kelias... tebesitęsiantiems suvaržymams“.
Pagarbą moterų teisėms svarbios tarptautinės donorės nuolat nurodo kaip pagalbos atnaujinimo sąlygą.
Talibano įsake neminimas milijonams mergaičių sustabdytas jų vidurinis išsilavinimas, taip pat moterų įsidarbinimas. Talibanui per JAV karių išvedimą iš Afganistano sugrįžus į valdžią, moterims buvo uždrausta sugrįžti į darbus viešajame sektoriuje.
Per pirmąjį Talibano valdymą 1996–2001 metais moterų teisės buvo smarkiai suvaržytos. Moterys privalėjo nešioti visą kūną ir veidą dengiančias burkas, iš namų galėjo išeiti tik lydimos kokio nors globėjo vyro, joms buvo draudžiama dirbti ir mokytis.
2016 metais, per JAV dronų ataką žuvus jo pirmtakui, aukščiausiuoju Talibano lyderiu tapęs H. Akhundzada visuomet vengė viešumos.
Spalio 30 dieną Talibanas paskelbė 10 minučių trukmės garso įrašą ir nurodė, kad tai H. Akhundzados tos dienos kalba vienoje medresėje pietiniame Kandaharo mieste.
Tačiau kai kurie analitikai mano, kad H. Akhundzada galėjo žūti prieš metus ar dar anksčiau.
