„Dabar aplink Ukrainą ir laikinai okupuotame Krymą laikoma nuolat parengta 41 bataliono taktinė grupė, iš kurių 33 laikomos nuolat, aštuonios – į Krymą perkeltos papildomai. Bendras karių Rusijos teritorijoje ir laikinai okupuotose [Ukrainos] teritorijose, kurie galėtų būti pasitelkti eskalavimui, skaičius šiuo metu vertinamas 94,3 tūkst. žmonių“, – penktadienį įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje sakė O. Reznikovas.
Ministro duomenimis, labiausiai tikėtina, kad netoli Ukrainos sienų sutelktų Rusijos pajėgų visiška kovinė parengtis bus pasiekta iki sausio pabaigos, todėl tuo metu galima konflikto eskalacija.
„Mūsų žvalgyba analizuoja visus scenarijus, įskaitant pačius blogiausius. Ji pažymi, kad didelio masto eskalavimo iš Rusijos pusės tikimybė išlieka. Pabrėžiu – eskalavimas išlieka tikėtinas, bet ne privalomas scenarijus, o mūsų uždavinys – jo išvengti“, – pabrėžė O. Reznikovas.
„Ukraina labiausiai suinteresuota politiniu ir diplomatiniu sureguliavimu. Jokių jėgos provokacijų iš mūsų pusės negali būti iš principo. Tuo pat metu agresorės taikinimo galimybė nenagrinėjama. Prireikus Ukraina duos atkirtį“, – sakė O. Reznikovas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Rusijoje prasidėjo kariuomenės žiemos mokymų sezonas.
„Priešininkas jau pradėjo mokymus netoli Ukrainos, aktyvavo savo žvalgybą, tikrina ryšius ir vykdo maskavimo operacijas. Praeitą savaitę daliniai Briansko ir Smolensko srityse buvo sustiprinti tankais ir [kita] šarvuotąja technika“, – kalbėjo jis.
Pasak O. Reznikovo, dviem Rusijos Baltijos jūros laivyno didiesiems desanto laivams atplaukus į Viduržemio ir Juodąją jūrą jų bendras skaičius regione padidės iki devynių.
„Kartu su kateriais tai leis priešininkui vienu metu perkelti iki 3 tūkst. karių ir iki 250 šarvuotosios karinės technikos vienetų. Tai byloja apie išliekančią didelę įtampą Azovo ir Juodosios jūros regione“, – aiškino ministras.
O. Reznikovas atkreipė dėmesį, kad Rusija jau ėmėsi prieš Ukrainą kai kurių „nekarinių“ priemonių, įskaitant informacines, ekonomines ir energetines, tokiu būdu siekiant „išprovokuoti vidinę destabilizaciją, silpninsiančią mūsų gynybą“.
Ministras sakė, kad Maskva gali iš Baltarusijos teritorijos organizuoti „hibridinę ataką pasitelkdama migrantus“, bet Ukrainos kariuomenė tokiu atveju prisidėtų ją atremiant.
„Po faktinio Baltarusijos anšliuso įgijome daugiau kaip tūkstantį kilometrų sienos, kurią reikia ginti, ypač žiemą. Suprantame šias grėsmes ir joms ruošiamės“, – teigė jis.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Jungtinės Valstijos pastarosiomis dienomis ne kartą perspėjo Rusiją, kad bet kokios agresijos prieš Ukrainą atveju Maskvos lauktų „rimtos pasekmės“. Rusija savo ruožtu įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
Kijevas atmestų bet kokias „garantijas“, kad Ukraina niekada neįstos į NATO
Ukraina atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija, kad sumažėtų įtampa abiejų šalių pasienyje, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Maskva siekia, kad būtų nutraukta NATO plėtra, po Sovietų Sąjungos suirimo prie šio aljanso prisijungus didžiajai daliai Rytų Europos šalių.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį paragino savo kolegą amerikietį Antony Blinkeną suteikti „saugumo garantijas“, kad NATO nepriartės prie Rusijos sienų.
Sutikimas atsisakyti planų prisijungti prie Aljanso „nėra išeitis“ Kijevui, pabrėžė D. Kuleba interviu, duotame Stokholme prasidėjusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo kuluaruose.
„Atmetu šią mintį, kad turime ką nors garantuoti Rusijai. Pabrėžiu, kad būtent Rusija turi garantuoti, kad ji netęs agresijos prieš kurią nors šalį“, – pridūrė ministras.
NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.
„Visiškai nepriimtina, kad Rusija darytų kokią nors įtaką sprendimams, kuriuos priima kita suvereni šalis, Ukraina, taip pat kita tarptautinė organizacija, NATO“, – pažymėjo D. Kuleba.
Jis paragino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes atmesti Maskvos keliamus reikalavimus.
„Ukrainiečių diplomatijoje turime auksinę taisyklę: jokių sprendimų dėl Ukrainos be Ukrainos. Taigi, jei kas nors, net mūsų artimiausi draugai, nuspręs mums už nugaros ką nors, kas liestų Ukrainą – mes tokio sprendimo nepripažintume“, – perspėjo ministras.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiu metu turėtų surengti pokalbį vaizdo ryšiu dėl įtampos Ukrainos pasienyje. Tokių veiksmų imamasi praėjus beveik aštuoneriems metams po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o prorusiški separatistai perėmė dalies Rytų Ukrainos kontrolę.
