Priėmus naują įstatymą, Čilė prisijungė prie maždaug 30 pasaulio šalių ir vos kelių valstybių katalikų dominuojamoje Lotynų Amerikoje, kur legalios tos pačios lyties asmenų santuokos. Čilėje šios poros dabar galės ir įsivaikinti.
„Šiandien atėjo laikas santuokų lygybei mūsų šalyje, atėjo laikas pagilinti laisvės ir orumo vertybes“, – sakė S. Pinera, pasirašydamas istorinį įstatymą vyriausybėje Santjage.
„Atėjo laikas pašventinti laisvę mylėti ir kurti šeimą, atėjo laikas pilnai įvertinti visų porų meilės santykių orumą“, – pridūrė jis.
Tos pačios lyties asmenų santuokos galės būti registruojamos praėjus trims mėnesiams nuo atitinkamo įstatymo paskelbimo vyriausybės oficialiajame leidinyje.
Iki šiol Lotynų Amerikoje tos pačios lyties asmenys galėjo susituokti tik Kosta Rikoje, Ekvadore, Kolumbijoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje, taip pat daugiau kaip 20 Meksikos regionų.
Čilė tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas įteisino 2015 metais. Tokių santuokų įteisinimo buvo laukiama nuo 2017 metų, kai tuometė prezidentė Michelle Bachelet pateikė Kongresui atitinkamą projektą.
Jos konservatyvių pažiūrų įpėdinis S. Pinera birželį netikėtai pareiškė sieksiantis, kad įstatymas, kurį dauguma Čilės gyventojų vertina palankiai, būtų skubiai priimtas.
Antradienį įstatymą priėmė Nacionalinio Kongreso aukštieji rūmai, Senatas. Neilgai trukus, teisės aktą patvirtino Deputatų Rūmai.
Dėl tos pačios lyties asmenų santuokų smarkiai nesutaria du kandidatai, gruodžio 19 dieną susigrumsiantys prezidento rinkimų antrame rate.
35 metų Gabrielis Boricas, atstovaujantis kairiųjų aljansui, kuriam taip pat priklauso Komunistų partija, palaikė šį projektą ir kaip parlamento narys už jį balsavo.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų kandidatas – 55 metų Jose Antonio Kastas – laimėjęs pirmąjį ratą su 28 proc. balsų, pasisakydavo prieš tos pačios lyties asmenų santuokas.
