Atvykęs iš Jungtinės Karalystės po Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame vyravo įtampos su Rusija tema, A. Blinkenas ruošiasi administracijos vardu pabrėžti Pietryčių Azijos svarbą Vašingtono užsienio politikai.
Vėliau pirmadienį sekretorius susitiks su Indonezijos prezidentu Joko Widodo, o antradienį pasakys kalbą apie „JAV požiūrį į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“.
JAV prezidento Joe Bideno strategija iš esmės nesiskiria nuo jo pirmtako Donaldo Trumpo požiūrio: Vašingtonas tebereikalauja, kad regionas išliktų laisvas ir atviras augančios Kinijos agresijos akivaizdoje.
Tačiau J. Bideno komanda po D. Trumpo eros audringumo ir nenuspėjamumo labiau akcentuoja aljansų kūrimą siekiant pasipriešinti Pekinui.
Po Indonezijos A. Blinkenas apsilankys Malaizijoje ir Tailande.
Per susitikimus jis „daugiausiai dėmesio skirs regioninės saugumo infrastruktūros stiprinimui reaguojant į KLR vykdomą bauginimą Pietų Kinijos jūroje“, prieš kelionę sakė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Rytų Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui Danielis Kritenbrinkas, pavartojęs Kinijos Liaudies Respublikos santrumpą.
„Prieštaraujame bet kokiems Kinijos Liaudies Respublikos ar bet kurio kito subjekto veiksmams, skirtiems destabilizuoti regioną“, – pridūrė D. Kritenbrinkas.
Įtampą kursto Pekino pretenzijos į kone visą Pietų Kinijos jūrą, kur į kai kurias akvatorijas pretenduoja dar kelios Pietryčių Azijos valstybės.
A. Blinkenas taip pat planuoja aptarti gilėjančią krizę Mianmare, kur tebetvyro suirutė nuo vasarį įvykdyto karinio perversmo.
Amerikiečių diplomatijos vadovas kartą pareiškė, kad Kinija yra „didžiausias šio amžiaus geopolitinis išbandymas“, bet siekia išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp konkurencijos ir konfrontacijos.
Vis dėlto Vašingtono ir Pekino santykiai pastaraisiais metais prastėja, ypač dėl demokratiškai valdomo Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija ir žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.
