„Jei būtų toliau puolamas Ukrainos teritorinis vientisumas, tai turėtų didžiulių strateginių padarinių. Visa tai labai brangiai kainuotų Rusijai“, – prancūzų parlamente kalbėjo užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
Vakarai JT žada „nesvyruojančią“ paramą Ukrainos suverenitetui
Vakarų šalys per Ženevoje surengtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdį pažadėjo „nesvyruojančią“ paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, augant susirūpinimui, kad Rusija gali įsiveržti į kaimyninę šalį.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai susirinkus išklausyti ataskaitos apie teisių padėtį Ukrainoje, diplomatai iš JAV, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių išreiškė nerimą dėl ženklų, kad šaliai gresia Maskvos agresija.
„Esame labai susirūpinę dėl įrodymų, kad Rusija ruošia planus imtis tolesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą“, – tarybai sakė JAV misijos Ženevoje žmogaus teisių pareigūnas Patrickas Elliotas.
„Tvirtai remiame Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, – pabrėžė jis.
JK ambasadorius Simonas Manley taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „destabilizuojančios veiklos ir karinių pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje“. Be to, jis įspėjo, jog „Rusijos veikla kelia grėsmę Ukrainos ir tarptautiniam saugumui“.
Kijevas ir jį remiantys Vakarai teigia, kad Maskva telkia dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina ir ruošiasi invazijai.
Ukrainos kariuomenės vadovybė mano, kad padėtis gali eskaluotis sausio pabaigoje.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad pajėgų dislokavimas yra įprastinio pobūdžio ir kad turi teisę savo teritorijoje daryti, ką nori.
Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko trečiadienį perspėjo Žmogaus teisių tarybą, kad „galimos invazijos poveikis turės katastrofiškų pasekmių saugumo, humanitarinei ir žmogaus teisių padėčiai mano šalyje ir toli už jos ribų“.
Šie komentarai paskelbti JT žmogaus teisių komisarės pavaduotojai Nadai al Nashif pristačius Tarybai ataskaitą apie teisių padėtį Ukrainoje.
Ji nepalietė nerimą keliančio rusų pajėgų telkimo pasienyje. Vis tik N. al Nashif pasmerkė reikšmingus žodžio ir susirinkimų laisvės suvaržymus Krymo pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo 2014-aisiais, taip pat Rytų Ukrainoje, kur Kijevas nuo tų pat metų pavasario kovoja su prorusiškais separatistais.
N. al Nashif taip pat atkreipė dėmesį į susirūpinimą dėl teisių padėties vyriausybės kontroliuojamose teritorijose – įskaitant „atsakomybės stoką“ dėl grasinimų ir smurto prieš tokius asmenis kaip žmogaus teisių gynėjai, žiniasklaidos darbuotojai, moteris ir LGBT teisių aktyvistai.
Reaguodamas į šią kritiką Rusijos atstovas Jaroslavas Jereminas apkaltino Kijevą „palaikant nebaudžiamumo atmosferą“, palankią kraštutinių dešiniųjų veiklai.
Diplomatas taip pat paragino JT teisių biurą „liautis į savo ataskaitas [apie Ukrainą] įtraukinėti klausimus, susijusius su Rusijos regionais“, turėdamas omenyje aneksuotą Krymą.
