Kijevas su prorusiškais separatistais Donecko ir Luhansko regionuose, kurie ribojasi su Rusija, kovoja nuo 2014-ųjų. Konfliktas prasidėjo neilgai trukus po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos anksčiau tais metais.
Vakarai kaltina Rusiją sutelkus apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Maskva neigia turinti tokių planų.
JAV perspėjo Kremlių dėl skaudžių sankcijų, jei Rusija surengs ataką.
„Džiaugiuosi, kad dalyviai išreiškė tvirtą pasiryžimą visapusiškai laikytis priemonių, skirtų sustiprinti 2020 metų liepos 22 dienos susitarimą dėl paliaubų“, – sakoma vėlų trečiadienį paskelbtame ESBO pirmininkės specialiojo atstovo Ukrainoje ir Trišalėje kontaktinėje grupėje Mikko Kinnuneno pareiškime.
„Tai labai svarbu žmonėms, gyvenantiems abiejose kontaktinės linijos pusėse“, – pridūrė M. Kinnunenas.
Pareiškimas buvo paskelbtas po Ukrainos, Rusijos ir ESBO pareigūnų – vadinamosios Trišalės kontaktinės grupės – bei apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovų susitikimo.
M. Kinnunenas sakė, kad pirmenybė teikiama „saugumo klausimams“ ir „paliaubų laikymuisi“.
Išvakarėse Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas irgi pranešė, kad Trišalėje kontaktinėje grupėje buvo pasiektas susitarimas konflikto šalims grįžti prie paliaubų. Anot jo, tai yra žingsnis konflikto deeskalavimo link.
Tuo metu Luhansko liaudies respublika pasiskelbusio separatistų darinio atstovas Rodionas Mirošnikas pareiškė, kad jokių susitarimų nepasiekta.
Pasak jo, derybų dalyviai „nesugebėjo suderinti net pareiškimo dėl ugnies nutraukimo režimo atkūrimo“.
Buvo paskelbta keletas paliaubų susitarimų, tačiau jie žlugo. Vėliausias iš jų buvo pasiektas pernai liepą, tačiau retkarčiais vykstantys susirėmimai vis dar pareikalauja aukų abiejose pusėse.
Konfliktas iš viso jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir jį remiantys Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius bei ginklus per sieną separatistams paremti, tačiau Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
