Pastaraisiais metais prezidentas Vladimiras Putinas atkakliai tvirtina, jog NATO plečiasi ir artėja prie Rusijos sienų. Praėjusią savaitę Maskva pareikalavo „teisinių garantijų“, kad JAV vadovaujamas aljansas sustabdys savo plėtrą į rytus.
Žlugus Sovietų Sąjungai, M. Gorbačiovas atsistatydino iš SSRS prezidento pareigų 1991 metų gruodžio 25 dieną.
„Kaip tokioje padėtyje galima tikėtis lygiaverčių santykių su JAV ir Vakarais“, – savo atsistatydinimo iš SSRS vadovo posto metinių išvakarėse sakė M. Gorbačiovas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Jis sakė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais „Vakaruose, ypač JAV, ėmė dominuoti triumfo nuotaikos“.
Jis tvirtino, kad Maskva ir Vašingtonas veikė „išvien“, ištraukdami pasaulį iš konfrontacijos ir branduolinių lenktynių.
„Bet ne, „laimėtojai“ nusprendė sukurti naują imperiją. Iš čia kilo NATO plėtros idėja“, – dėstė 90-metis M. Gorbačiovas.
Vis dėlto jis palankiai įvertino artėjančias Maskvos ir Vašingtono derybas saugumo klausimais: „Tikiuosi jos bus vaisingos.“
Maskva praėjusią savaitę Vakarams pateikė pluoštą saugumo reikalavimų, tarp kurių yra reikalavimas NATO nepriimti naujų narių, o JAV – nesteigti naujų bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasiruošęs aptarti pasiūlymus ir derybos gali įvykti kitų metų pradžioje Ženevoje.
Tą patvirtino ir aukštas JAV pareigūnas, nurodęs, jog Vašingtonas yra pasirengęs deryboms „anksčiausiai sausio pradžioje“.
V. Putinas, buvęs KGB agentas ir ištikimas Sovietų Sąjungos tarnas, SSRS žlugimą yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine tragedija“.
