„Arkivyskupo emerito Desmondo Tutu mirtis yra dar vienas netekčių skyrius mūsų šaliai atsisveikinant su iškilių PAR piliečių, palikusių mums išvaduotą Pietų Afriką, karta“, – sakoma prezidento pareiškime.
D. Tutu, nenuilstantis aktyvistas, yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp jų 1984 metų Nobelio taikos premiją už kovą su baltųjų mažumos valdymu savo šalyje.
Jis garsėjo atvirumu ir net po apartheido režimo žlugimo nenutylėdavo šalies trūkumų ar neteisybės, niekada nebijodavo sakyti tiesos galingiesiems, kad ir kokios būtų jų pažiūros ar odos spalva.
„Didelė privilegija, didelė garbė, kai žmonės galvoja, kad tavo vardas galbūt gali kai ką šiek tiek pakeisti“, – 2011 metais prieš savo 80-ąjį gimtadienį naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Jo kampanijos būdavo dygios ir dažnai nepageidaujamos, ar jis būtų kritikavęs savo Bažnyčią dėl gėjų teisių, PAR valdantįjį Afrikos nacionalinį kongresą (ANC) dėl korupcijos, ar agitavęs už palestiniečių valstybę ir teisę numirti, ar pasisakęs prieš vaikų santuokas Tibete, ar raginęs teisti Vakarų lyderius už karą Irake.
D. Tutu nebijodavo kritikuoti pačių aukščiausių valstybės lyderių, net savo artimo draugo, velionio prezidento Nelsono Mandelos – su juo 1994-aisiais ginčijosi dėl to, ką pavadino ANC „lengvo pasipelnymo mentalitetu“.
Po apartheido panaikinimo D. Tutu pergyveno dėl to, kad dideles pirmųjų demokratijos dienų viltis pakeitė nusivylimas dėl smurto, nelygybės ir korupcijos.
Nors buvo nuoširdžiai tikintis, jis taip pat prisiekė, kad niekada negarbins homofobiško Dievo.
Vis dėlto visoms savo pastangoms D. Tutu suteikdavo džiugaus žaismingumo, mokėdavo pajuokauti, dažnai pasišaipydavo ir iš savęs.
N. Mandelai tapus prezidentu, D. Tutu sugalvojo ir išpopuliarino terminą „vaivorykštės valstybė“ PAR apibūdinti. Tuo metu jis buvo pirmasis juodaodis Keiptauno anglikonų arkivyskupas.
„Moralinis titanas“
„Tikiu, kad Dievas laukia šio arkivyskupo, – yra sakęs N. Mandela, kuris 1990-aisiais paleistas po 27 kalinimo metų pirmąją laisvės naktį praleido D. Tutu namuose. – Jei Desmondas nueis į dangų ir nebus įleistas, tuomet niekas iš mūsų ten nepateks!“
Dalai Lama yra pavadinęs D. Tutu savo „dvasiniu vyresniuoju broliu“, airių aktyvistas ir popmuzikos žvaigždė Bobas Geldofas – „visiška rakštimi užpakalyje“ galingiesiems, o buvęs JAV prezidentas Barackas Obama – „moraliniu titanu“.
Tarp D. Tutu kritikų buvo Zimbabvės eksprezidentas Robertas Mugabe, pavadinęs jį „blogu ir suirzusiu vyskupėliu“.
1997 metais D. Tutu buvo diagnozuotas prostatos vėžys.
Metais anksčiau D. Tutu atsisakė arkivyskupo pareigų, kad galėtų vadovauti Tiesos ir susitaikymo komisijai, tyrusiai brutalią PAR praeitį.
Per vieną pirmųjų komisijos procesų D. Tutu negalėjo sulaikyti ašarų, tačiau jis tvirtai tikėjo, kad baltieji ir juodaodžiai PAR piliečiai gali susitaikyti.
D. Tutu gimė 1931 metų spalio 7 dieną Klerksdorpo miestelyje į vakarus nuo Johanesburgo, mokytojo šeimoje.
Sekdamas tėvo pėdomis jis siekė tapti mokytoju, bet pasipiktinęs prastesne švietimo sistema juodaodžiams vaikams nusprendė tapti kunigu.
D. Tutu buvo įšventintas sulaukęs 30 metų, o 1986-aisiais tapo arkivyskupu.
Kurį laiką jis gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur, kaip pasakodavo, visai be reikalavo klausinėdavo, kaip patekti į vieną ar kitą vietą, vien dėl to, kad baltasis policininkas pavadintų jį ponu.
Su žmona Leah D. Tutu susituokė 1955 metais, pora susilaukė keturių vaikų.
Šių metų gegužę D. Tutu, jau retai rodydavęsis viešumoje, pasiskiepijo nuo COVID-19. Jis pasirodė prie ligoninės sėdėdamas invalido vežimėlyje ir pamojo žmonėms, bet nekalbėjo.
Arkivyskupo D. Tutu laidotuvės vyks sausio 1-ąją
Kovos su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) simboliu tapęs ir šalies moraliniu autoritetu laikytas arkivyskupas Desmondas Tutu, miręs sekmadienį, bus palaidotas sausio 1 dieną, pranešė jo fondas.
„Planai gedulo savaitei dar tik pradedami rengti“, bet vyskupas sausio 1-ąją bus palaidotas Keiptaune, sakoma fondo pranešime.
D. Tutu, nenuilstantis aktyvistas, yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp jų 1984 metų Nobelio taikos premiją už kovą su baltųjų mažumos valdymu savo šalyje.
Jis garsėjo atvirumu ir net po apartheido režimo žlugimo nenutylėdavo šalies trūkumų ar neteisybės, niekada nebijodavo sakyti tiesos galingiesiems, kad ir kokios būtų jų pažiūros ar odos spalva.
