Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.
Tačiau analitikai įspėja, kad kol kas jiems visiems tai gali būti sunkiai įkandama užduotis, turint galvoje virtinę neišspręstų ES problemų, nuo vidaus ginčo dėl teisės viršenybės, geopolitinio pasaulio marginalizacijos iki „Brexito“ padarinių.
A. Merkel, tvirtai laikiusi ES vairą blokui grumiantis su viena krize po kitos, pasitraukė iš politikos būdama vis dar nepaprastai populiari tiek namuose, tiek užsienyje, nors tarp kolegų Europoje turėjo ne vieną balsingą kritiką.
„Angela Merkel laikoma viena reikšmingiausių pastarosios kartos politinių figūrų – Europos Sąjungos de facto lyderė ir „laisvojo pasaulio“ lyderė“, – rašė Sebastianas Reiche IESE verslo mokyklos Ispanijoje.
Neseniai idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 41 proc. ES piliečių esant galimybei balsuotų už A. Merkel. Remiantis apklausos rezultatais, už E. Macroną balsuotų tik 14 proc. respondentų.
„Suvereni Europa“
Visgi kritikai sako, kad A. Merkel taktika išlaukti krizes ir pirmenybę teikti ekonominiams interesams, netgi santykiuose su Rusija ar Kinija, paskatino inertiškumą ir sustabdė tolesnę europinę integraciją.
Jos pasitraukimas gali atverti duris kitam „Europos lokomotyvo“ įgulos nariui – E. Macronui – užimti mašinisto vietą.
Regis, ir žvaigždės tam visai palankiai išsidėstė: Prancūzija nuo sausio 1-osios perima pirmininkavimą ES, o E. Macronas yra sakęs, kad jo tikslas – „galinga, visiškai suvereni Europa, galinti laisvai pasirinkti ir visiškai atsakinga už savo likimą“.
Turint galvoje, kad socialdemokratų vadovaujama naujoji Vokietijos valdančioji koalicija, regis, nusiteikusi netaupyti kovai su pandemija, panašu, kad ilgametė vokiečių biudžeto drausmė ima švelnėti.
Kalbant apie gynybą, Vokietija, kuri anksčiau patogiai jautėsi po „JAV skydu“, jau kurį laiką nebėra tokia rami, nes ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas privertė Berlyno politinį elitą pamiršti seniai nusistovėjusį saugumo jausmą ir pradėti keisti požiūrį.
Šį pokytį iliustruoja O. Scholzo socialdemokratų, žaliųjų ir liberalios Laisvosios demokratų partijos (FDP) koalicinėje sutartyje deklaruota nuostata, kad Vokietijos, kaip ekonomiškai stiprios ir daug gyventojų turinčios valstybės Europos centre, uždavinys – skatinti ir remti suverenią Europą“.
A. Merkel pasitraukimas „gali atverti kelią pradėti įgyvendinti Prancūzijos viziją apie galingą Europą; tai siekis, kurį E. Macronas propaguoja nuo tada, kai atėjo į valdžią“, sakė Alexandre'as Robinet-Borgomano iš Montaigne'o instituto.
