Greičiausiai nuspėdamas, kad panašūs sandoriai ateityje gali sukelti įtarimų ir kenkti politinei karjerai, 2015-aisiais palikdamas bankininkystės sritį M.Morawieckis specialia sutartimi daugumą užgyvento turto perrašė savo sutuoktinei.
Ši gudrybė leido M.Morawieckiui turto deklaracijose pateikti, kad nėra turtingas, ir tapti neva „paprastiems žmonėms“ atstovaujančios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) aktyvistu.
Bet ispanų kapitalo valdomam bankui „Bank Zachodni WBK“ 2007–2015 m. vadovavęs M.Morawieckis iš tiesų buvo įsigijęs tris namus, penkis butus ir žemės sklypų, vertinamų 9 mln. eurų.
Oficialiai beveik visas šis turtas priklauso politiko žmonai Iwonai, su kuria juodu turi keturis vaikus. Spėjama, kad šeima turi turto ir užsienyje, bet į tokius klausimus M.Moravieckis neatsako.
2017 m. M.Morawieckiui tapus premjeru ir opozicijai ėmus priekaištauti, kad jis slepia savo turtą, šis politikas bei TTP vadovybė pažadėjo priimti naują įstatymą. Buvo teigiama, kad turtą kartu su politikais privalės deklaruoti ir jų sutuoktiniai bei artimiausi giminaičiai.
Bet pažadas nebuvo ištesėtas. Nutilo ir M.Morawieckio grasinimai paduoti į teismą dienraštį „Gazeta Wyborcza“, neva apšmeižusį politiką, kad itin pelningas žemės sklypas Vroclave buvo įgytas apgaulingai.
„Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad 2002 m. būdamas Vroclavo savivaldybės narys M.Morawieckis be konkurso iš Bažnyčios už 150 tūkst. eurų nusipirko 15 hektarų žemės Oporovo mikrorajone. Šį plotą Bažnyčia buvo ką tik atgavusi iš valstybės kaip kompensaciją už pokariu atimtą turtą.
Tuo metu M.Morawieckis priklausė AWS partijai, valdžiusiai Žemutinės Silezijos regioną ir kaip tik grąžinusiai minėtą žemės sklypą Bažnyčiai.
Reali šio turto vertė rinkoje buvo 5–6 kartus didesnė, o po metų dar pakilo. Mat Vroclavo savivaldybė nutarė šalia tiesti greitkelį ir pakeitė žemės paskirtį leisdama sklypus naudoti ne vien žemdirbystei.
Pamaldus M.Morawieckis gyrėsi gerais ryšiais su vietos arkivyskupu.
Neatmetama, kad politikas galėjo pamokyti šį dvasininką, kaip nurodant mažesnę kainą apeiti svarbų Vatikano draudimą: tuo laiku bet kokiam Bažnyčios turto pardavimui, viršijančiam pusę milijono JAV dolerių (440 tūkst. eurų), reikėjo gauti Vatikano sutikimą.
Įforminus kelis kartus mažesnę M.Morawieckio įsigyto sklypo kainą proceso nereikėjo derinti Vatikane.
Kai prieš dvejus metus pasklido žinia apie šią prieštaringą situaciją, radijas TOK FM rėžė, kad toks sandoris slaptumu ir neaiškumu panašus į mafijos machinacijas.
Dabartinis sklypo Vroclave pardavimas taip pat atrodo neįprastas.
Nors gretimus sklypus kiti prekeiviai pardavė 3–4 kartus brangiau, I.Morawiecka prieš pusmetį įkurtai nežinomai firmai savo turimą plotą perleido tik už 3,2 mln. eurų.
Intriguoja ir tai, kad visi 2002 metų sandorio dėl sklypo tarp M.Morawieckio ir Bažnyčios dokumentai yra dingę.
„Normalioje valstybėje specialiosios tarnybos ištirtų šias istorijas, o premjeras M.Morawieckis kartu su žmona turėtų paviešinti visus savo turtus ir jų legalumą“, – teigė „Gazeta Wyborcza“.
Dienraštis priminė, kad per dabartinių valdančiųjų vykdomą teisėtvarkos reformą, kurią užginčijo Briuselis, visų teismų kontrolę perėmė TTP šalininkai.
Teisėjų paklusnumas leidžia M.Morawieckiui miegoti ramiai, tačiau prieš rinkimus pažadėjusios vykdyti moralią politiką TTP įvaizdį tai griauna.
