Jis taip pat išsakė prielaidą, kad ketvirtadienį Vienoje numatytos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybos gali būti panašios.
„Belieka tikėtis, kad po Ženevos užvakar [sausio 10-ąją] Vašingtone iki šiandien dar neprasisuko reikiami sraigteliai ir kad Vašingtonas, be kurio nežengia nė žingsnio nei pabaltijiečiai, nei lenkai, nei netgi britai, kol kas mąsto ir dar nepasakė savo galutinio žodžio. Tai ir nulėmė NATO ir Rusijos tarybos posėdžio pobūdį – „nei žuvis, nei mėsa“, – rašė Federacijos Tarybos vicepirmininkas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“.
„O jei taip, tai ir rytdienos [ketvirtadienio] ESBO posėdis gali būti panašus – per mažai laiko apmąstymams ir sistemos perkrovimui“, – pridūrė jis.
Anot K. Kosačiovo, susidaro įspūdis, kad derybos su NATO, kitaip nei ankstesnis susitikimas su amerikiečiais, vyko kaip du monologai.
„Geras dalykas, kad NATO atstovai šįkart klausė mūsų monologo, o ne tik mes – jų. Blogiau – kad šalys, sprendžiant iš visko, liko laikytis savo. NATO karavanas toliau juda (pirmyn? atgal?) lėčiausių kupranugarių Aljanse greičiu (kuo stipresnė naujokų rusofobija, tuo mažiau galimybių judėti). Pabaltijiečiai, lenkai ir britai toliau šlubuoja per maršą“, – rašė Federacijos Tarybos vicepirmininkas.
„Visai blogas dalykas, kad po konsultacijų Briuselyje saugumas Europoje tikrai nepadidėjo. Lai tik nesumažėja“, – pabrėžė jis.
Tuo pat metu K. Kosačiovas mano, kad tokia patirtis tikrai nebeprasmiška, nes „lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
„Belieka pasistengti, kad kad šis procesas nebūtų beviltiškas. Tuo tikslu mūsų šalis deda visas įmanomas ir neįmanomas pastangas“, – pabrėžė jis.
Vakarai kaltina Maskvą pastarosiomis savaitėmis sutelkus prie sienos su Ukraina tankų, artilerijos ir apie 100 tūkst. karių. NATO sako, kad Rusija galimai ruošiasi įsiveržti į kaimyninę šalį.
Tačiau Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
Maskva ir Vašingtonas jau pabrėžė savo požiūrio į saugumą Europoje „fundamentalius“ skirtumus per šią savaitę vykusias įtemptas derybas Ženevoje ir Briuselyje.
Be to, Jungtinės Valstijos pripažino, kad per ESBO derybas Vienoje jokio proveržio nesitikima.
Kremlius: JAV sankcijos V. Putinui gali „nutraukti ryšius“
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokios JAV sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų ribos peržengimas ir galėtų „nutraukti ryšius“.
JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.
„Sankcijomis valstybės vadovui peržengiama riba, tai galima palyginti su ryšių nutrūkimu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija siekdamos mažinti įtampą dėl Ukrainos. Prie šios savo kaimynės sienų Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.
Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.
D. Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Kremlius „itin neigiamai“ vertina JAV sankcijų projektą, ypač dar vykstant „nesėkmingoms“ deryboms.
Pasak jo, diskusija apie sankcijas nepadeda sudaryti „konstruktyvios atmosferos“.
Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.
Pasak D. Peskovo, Rusijai „netrūksta politinės valios“ tęsti susitikimus, bet jai reikia matyti konkrečius rezultatus.
Kremliaus atstovas pridūrė, jog Maskva tikisi artimiausiomis dienomis sulaukti „konkrečių“ rašytinių atsakymų į savo saugumo reikalavimus.
Derybos, kuriose ant kortos pastatyta labai daug, vyksta baiminantis Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą. Maskva pareikalavo iš Vašingtono ir jo sąjungininkių NATO didelių nuolaidų, o Vakarai savo ruožtu grasina Ukrainos užpuolimo atveju paskelbti skaudžių sankcijų.
