Tokia žinia nuskambėjo Maskvai priėmus Vokietijos užsienio reikalų ministrę naujų derybų, skirtų sumažinti nuogąstavimus, kad rusų pajėgos ruošiasi įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
Daugiau nei savaitę trukusios Rusijos ir Vakarų derybos beveik nė kiek nesumažimo nerimo, kilusio dėl dešimčių tūkstančių rusų karių telkimo prie kaimyninės šalies sienų.
Tvyrant įtampai Rusija ir Ukrainos kaimynė Baltarusija pradėjo karines pratybas. Baltarusių Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kovos mašinų kolonos, įskaitant tankus, iškraunamos iš apsnigtų traukinių.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį atvyko į Maskvą pirmojo savo susitikimo su kolega rusu Sergejumi Lavrovu.
Vizito išvakarėse ji viešėjo Kijeve, kur patikino ukrainiečių užsienio reikalų ministrą, jog Vokietija „padarys viską, kad garantuotų Ukrainos saugumą“.
Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos karių telkimo, nors Maskva ne kartą neigė, kad planuoja surengti invaziją.
Kremlius kaltina Jungtines Valstijas ir NATO ignoruojant Rusijai nerimą keliančius saugumo klausimus, taip pat reikalauja, kad Aljansas visam laikui uždraustų Ukrainai tapti jo nare.
Kijevas kariauja su prorusiškais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos revoliucijos.
A. Baerbock kelionės į Maskvą išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusiją deeskaluoti įtampą ir perspėjo, kad „karinė agresija prieš Ukrainą sukeltų rimtų politinių ir ekonominių padarinių“.
Baltarusija ruošiasi savo teritorijoje patikrinti pajėgų kovinę parengti dėl laipsniško karinės įtampos „didėjimo“ – be kita ko, „prie vakarinių bei pietinių Baltarusijos Respublikos sienų“, pareiškė Gynybos ministerija Minske.
Jungtinė Karalystė siunčia ginklų Ukrainai
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas sukvietė kelias dešimtis Maskvoje dirbančių užsienio šalių karinių diplomatų, įskaitant 16 NATO narių atstovus, ir pranešė jiems apie pratybas Baltarusijoje.
Viceministro teigimu, per šiuo manevrus, skirtus „užkirsti kelią išorės agresijai“, Baltarusijoje bus dislokuota raketų sistemų S-400. Šių kompleksų Rusija yra pardavusi NATO priklausančiai Turkijai, nepaisydama JAV protesto.
Maskva neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, apie kurias anksčiau šią savaitę paskelbė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.
Šį mėnesį rusų derybininkai atskirai susitiko su Jungtinių Valstijų, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) delegacijomis. Tačiau per tuos susitikimus nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų.
Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as parlamente paskelbė, kad Londonas siunčia ginkluotę Kijevui pagal paketą, turintį padėti Ukrainai apsaugoti savo sienas.
„Ukraina tikrai turi teisę ginti savo sienas, o šis naujas pagalbos paketas suteiks jai daugiau galimybių tai daryti“, – sakė B. Wallace'as.
Siunčiama įranga „nėra strateginiai ginklai ir nekelia jokios grėsmės Rusijai“, – patikino sekretorius, apibūdindamas siuntinius kaip „lengvąsias šarvamušes gynybines ginkluotės sistemas“.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį Londono žingsnį pavadino „itin pavojingu“ ir „neprisidedančiu prie įtampos mažinimo“.
Rusija antradienį taip pat atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad ji mažina savo diplomatinių atstovybių Ukrainoje skaičių, teigdama, kad jos ambasada Kijeve veikia įprastai.
Vašingtonas grasina paskelbti griežtas ekonomines sankcijas Maskvai, jeigu ji įsiverš į Ukrainą. Rusija šio grasinimo nesureikšmina.
