„Aljansas numato galimybę sustiprinti atgrasymo priemones savo rytiniame flange, o Italija prie to irgi prisideda dalyvaudama operacijose ir misijose, kurias jau aprobavo parlamentas“, – pareiškime nurodė L. Guerini.
„Jei bus priimti tolesni sprendimai, Italija, visuomet atsižvelgdama į NATO atgrasymo strategiją, toliau prisidės ir atliks savo vaidmenį“, – pridūrė jis.
Pirmadienį Aljansas pranešė siunčiantis naikintuvus ir laivus, siekdamas sustiprinti savo Rytų Europos flangą. Tokių veiksmų imtasi JAV ir ES ruošiant koordinuotą griežtą atsaką Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors ir tvirtina, kad neketina pradėti puolimo, netoli kaimyninės šalies yra dislokavęs apie 100 tūkst. karių. Jis kaip įtampos mažinimo sąlygos reikalauja, kad Ukrainai nebūtų leidžiama įstoti į NATO, taip pat nori kitų nuolaidų iš Jungtinių Valstijų.
Italijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė esanti pasiryžusi palaikyti dialogą su Maskva, ragindama per derybas rasti taikų sprendinį.
Tačiau ministerija perspėjo, jog Roma ir jos NATO sąjungininkės yra pasiryžusios „perduoti nedviprasmišką žinią: bet kokia agresija prieš Kijevą turės rimtų pasekmių“.
L. Guerini pridūrė, kad „visi puikiai suprantame tolesnio padėties blogėjimo pasekmes“.
Skirtingai nei dauguma Vakarų kaimynių, Italija istoriškai palaiko gana draugiškus ryšius su V. Putinu. Dvišalius ryšius sutvirtino didelės ir ilgalaikės italų korporacijų investicijos Rusijoje.
Italija nepritarė ES sankcijoms, įvestoms Rusijai po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
Vis tik dabartinis italų premjeras Mario Draghi, pareigas einantis nuo praėjusių metų vasario, pabrėžia, kad jo šalis tvirtai remia ES ir NATO poziciją.
Tačiau gruodį jis nesureikšmino Rusijos invazijos į Ukrainą pavojaus, teigdamas, kad V. Putinas neatrodo „pasirengęs veikti“.
