Šios Sachelio valstybės chunta, atėjusi į valdžią po perversmo 2020-ųjų rugpjūtį, pirmą kartą Danijos išvesti savo karius paprašė pirmadienį, nurodžiusi, kad jie buvo dislokuoti „be sutikimo“.
Maždaug 90 danų karių anksčiau šį mėnesį atvyko į Malį, kad prisijungtų prie Europos specialiųjų pajėgų kontingento, palaikančio šalies kovos su džihadistais operacijas.
Antradienį Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas sakė, kad danų pajėgos Malyje dislokuotos „aiškiu pagrindu“ ir kad jo vyriausybė siekia tai paaiškinti.
„Šiuo metu vyksta sunki diplomatinė diskusija su laikinąja vyriausybe, – sakė jis. – Jie sustabdė demokratiją, ir mes norime kuo greičiau pamatyti jos sugrįžimą.“
Malio chunta trečiadienį vakare pareiškė, kad J. Kofodo „nederami“ komentarai „didžiai nustebino“.
Danija birželio 29 dieną informavo Malį, kad atsiunčia karių prisidėti prie elitinių pajėgų vykdomos kovos su džihadistais misijos „Takuba“, sakoma pareiškime.
Tačiau lapkritį Danija gavo atsakymą, kad šis prašymas „nagrinėjamas“.
„Malio vyriausybė primygtinai kviečia danus tuojau pat išvesti savo pajėgas iš Malio teritorijos“, – sakoma pareiškime, pakartojant anksčiau šią savaitę paskelbtą reikalavimą.
Danija jau anksčiau siuntė karių dalyvauti karinėse intervencijose Malyje. Danų kontingentas priklausė Jungtinių Tautų daugialypei integruotai stabilizavimo misijai Malyje (MINUSMA), taip pat dalyvavo prancūzų vadovautoje kovos su džihadistais operacijoje „Barchanas“ („Barkhane“).
Anksčiau šį mėnesį atvykę danų kariai prisijungė prie kovinės grupės „Takuba“ – prancūzų vadovaujamo 900 karių kontingento, įsteigto 2020 metų kovą.
Šioje misijoje taip pat dalyvauja Nyderlandai, Estija, Švedija, Norvegija, Belgija, Čekija, Portugalija, Italija ir Vengrija.
Nuo 2012 metų Malio šiaurinį dykumų regioną nuolat krėtė separatistų ir džihadistų sukilimai, nusinešę tūkstančių civilių ir kovotojų gyvybių, nepaistant šaliai teikiamos tarptautinės pagalbos. Vėliau konfliktas apėmė centrinį Malio regioną ir išplito į kaimyninius Burkina Fasą bei Nigerį.
