Vyras kaltinamas perdavęs Rusijos žvalgybai informacijos apie Europos raketas.
Įtariamasis, įvardijamas kaip Ilnuras N., buvo sulaikytas pernai birželio 18 dieną. Iki arešto jis dirbo mokslo ir technologijų profesūros tyrimų padėjėju universitete Bavarijoje.
Pagal šalyje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles įtariamojo pavardė neskelbiama, taip pat nenurodoma, kokiame konkrečiai universitete jis dirbo.
Prokurorai sakė, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ne vėliau kaip 2019 metų lapkritį užmezgė kontaktą su įtariamuoju, ir šis sutiko bendradarbiauti. Anot jų, SVR ypač domino europietiškos nešančiosios raketos „Ariane“ kūrimas.
Europos kosmoso agentūros programa „Ariane“ grindžiama keliomis transportavimo raketomis, skirtomis gabenti į kosmosą sunkius krovinius, įskaitant palydovus.
40 metų senumo programa dažnai laikoma Europos šalių pramoninio ir politinio bendradarbiavimo pavyzdžiu, tačiau ji susiduria su augančia konkurencija su naujomis rinkos dalyvėmis, tokiomis kaip JAV magnato Elono Musko bendrovė „SpaceX“.
Įtariamasis reguliariai susitikdavo su Vokietijoje gyvenančiu asmeniu, kuriam SVR buvo pavedusi jį prižiūrėti. Susitikimų metu įtariamasis perduodavo informacijos apie oro erdvės tyrimų produktus, ypač apie skirtingus raketos „Ariane“ kūrimo etapus, nurodė prokurorai.
Pranešama, kad įtariamajam buvo sumokėta iš viso 2 500 eurų grynaisiais pinigais.
Pietų Vokietijoje įsikūręs Augsburgo universitetas nurodė, kad Ilnuras N. ten dirbo tuo metu, kai buvo sulaikytas.
Byla nagrinėjama augant įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva planuoja įsiveržti į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo, kad už Ukrainos užpuolimą Rusija „brangiai sumokėtų“.
Tuo metu vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad neseniai nutiestas dujotiekis „Nord Stream 2“, jungiantis Rusiją ir Vokietiją, gali tapti sankcijų taikiniu.
Įtampa
Vokietija ir Rusija taip pat nesutaria dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, kuris buvo gydomas Berlyne po vos mirtimi nesibaigusio apnuodijimo, besitęsiančio kalinimo.
Europos didžiausia ekonomika pastaraisiais mėnesiais savo teritorijoje užfiksavo nemažai įtariamų Rusijos šnipinėjimo atvejų.
Pernai spalį vienas vokietis buvo lygtinai nuteistas kalėti dvejus metus už tai, kad dirbdamas apsaugos bendrovėje perdavė rusų slaptosioms tarnyboms parlamento pastato planus.
2021-ųjų rugpjūtį buvęs Jungtinės Karalystės ambasados Berlyne darbuotojas buvo suimtas už įtariamą dokumentų perdavimą Rusijos žvalgybai.
Vokietija taip pat ne kartą kaltino Maskvą kibernetinėmis atakomis.
Iki šiol didžiausią atgarsį sukėlęs incidentas, dėl kurio kaltinami rusų programišiai, įvyko 2015 metais. Tuomet per kibernetinę ataką buvo paralyžiuotas Bundestago (žemųjų parlamento rūmų) kompiuterinis tinklas, o kol sistema buvo taisoma, visa institucija kelias dienas buvo atjungta nuo interneto.
Rusija neigia esanti atsakinga už tokius veiksmus.
Praėjusį mėnesį dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo, vokiečių teismui nutarus, kad Maskva užsakė buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymą, įvykdytą 2019 metais Berlyno parke.
Reaguodama į verdiktą Vokietija išsiuntė du rusų diplomatus, o Rusija, neigianti bet kokias sąsajas su ta žmogžudyste, atsakė tuo pačiu.
