„Įvyko gana nuodugnus apsikeitimas nuomonėmis Ukrainos vidaus krizės ir ilgalaikių teisiškai įtvirtintų saugumo garantijų Rusijos Federacijai kontekstu“, – sakoma Kremliaus pranešime.
„Rusijos prezidentas išdėstė principines nuostatas dėl šių klausimų. Be kita ko, atkreiptas dėmesys į Kijevo nuolat vykdomą Minko susitarimų sabotažą. Pažymėtas NATO nepasiruošimas adekvačiai reaguoti į Rusijos pagrįstus nuogąstavimus, dangstantis nuorodomis į aljanso vadinamąją „atvirų durų“ politiką, prieštaraujančią kertiniam saugumo nedalumo principui“, – nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Maskva trečiadienį pasmerkė „destruktyvų“ JAV sprendimą dislokuoti dar kelis tūkstančius amerikiečių karių Rytų Europoje, išliekant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą.
„Niekuo nepagrįsti destruktyvūs žingsniai, didinantys karinę įtampą ir mažinantys erdvę politiniams sprendimams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
