„Dar kartą visiems nukentėjusiesiems sakau, kad man labai gėda, kad liūdžiu ir nuoširdžiai prašau atleidimo“, – laiške rašė 94 metų popiežius emeritas.
„Katalikų Bažnyčioje man teko didelė atsakomybė. Juo labiau liūdžiu dėl išnaudojimų ir klaidų, įvykusių tuo metu ir ten, kur man buvo patikėta vadovavimo atsakomybė. Kiekvienas seksualinio smurto atvejis yra baisus ir neatitaisomas. Prievartos aukoms reiškiu gilią užuojautą ir apgailestauju dėl kiekvieno atvejo“, – Vatikano paskelbtame laiške rašė jis.
2013-aisiais pareigų atsisakiusio Benedikto XVI padėjėjai antradienį paneigė įtarimus, kad jis žinojo padėtį ir tyčia nesiėmė veiksmų keturiems kunigams, kaltinamiems vaikų lytiniu išnaudojimu Miunchene 9-ajame dešimtmetyje, sustabdyti.
„Ekspertų ataskaitoje nėra jokių... netinkamo elgesio ar sąmokslo ką nors dangstant įrodymų. Kaip arkivyskupas, kardinolas [Josephas] Ratzingeris nedangstė jokių išnaudojimo atvejų“, – sakoma jo vardu parengtame padėjėjų atsakyme į praėjusį mėnesį paskelbtą vokiečių tyrimo ataskaitą.
Šią ataskaitą Miuncheno ir Freizingo arkivyskupijos užsakymu parengė teisės firma „Westpfahl Spilker Wastl“ (WSW). Ataskaitos rengėjai aiškinosi, kaip Bažnyčia reagavo į vaikų lytinio išnaudojimo atvejus 1945–2019 metais.
Buvęs popiežius Benediktas XVI nuo 1977 iki 1982 metų ėjo Miuncheno ir Freizingo arkivyskupo pareigas.
Vienoje iš bylų figūruojantis liūdnai pagarsėjęs kunigas pedofilas Peteris Hullermannas buvo perkeltas į Miuncheną iš Vokietijos vakaruose esančio Eseno, kur buvo apkaltintas lytiškai išnaudojęs 11-metį berniuką.
P. Hullermannui buvo leista tęsti ganytojišką darbą ir jis dar daug metų tęsė savo nusikaltimus.
Benedikto XVII komanda jau pripažino netyčia pateikusi ataskaitos autoriams neteisingą informaciją, kad J. Ratzingeris nedalyvavo viename 1980 metais įvykusiame vyskupijos vadovybės posėdyje dėl P. Hullermanno.
Tačiau komanda paneigė, kad per tą susitikimą buvo priimtas koks nors sprendimas dėl šio kunigo tolesnio ganytojiško darbo, o antradienį nurodė, kad išnaudojimas nebuvo aptarinėjamas.
„Jokiu iš atvejų, analizuojamų šioje ekspertų ataskaitoje, Josephas Ratzingeris nežinojo apie vykdytą lytinį išnaudojimą ar įtarimus dėl kunigų vykdyto lytinio išnaudojimo. Ekspertų ataskaitoje nepateikiama įrodymų, kad buvo priešingai“, – sakoma pareiškime.
„Dėl daug ko bijoti“
Savo laiške Benediktas XVI apgailestavo dėl nesusipratimų sukėlusios klaidos, susijusios su jo dalyvavimu minėtame vyskupijos posėdyje, ir sakė, jog ji nebuvo tyčinė, dėl to jį „labai įskaudino“, kad tas apsirikimas buvo „panaudotas siekiant sukelti abejonių jo gera valia ir netgi jį apkaltinti melagyste“.
Benediktas XVI, dabar gyvenantis buvusio vienuolyno patalpose Vatikano teritorijoje, taip pat padėkojo jį pakeitusiam popiežiui Pranciškui už paramą po pareikšto įtarimo, kad būdamas Miuncheno arkivyskupas jis nesiėmė veiksmų prieš kunigus pedofilus.
Laiške atsakydamas į minėtą ataskaitą, Benediktas XVI, kuris griežtai neigia įtarimus, kad melavo ataskaitos autoriams, rašo: „Esu ypatingai dėkingas už pasitikėjimą, paramą ir maldas, kurių sulaukiau iš popiežiaus Pranciškaus.“
Vatikanas praėjusį mėnesį ėmėsi ginti popiežių emeritą ir teigė, kad jis „kovojo“ su lytiniu išnaudojimu, bet Pranciškus viešai nieko nesakė.
Prieš tai, kai buvo išrinktas popiežiumi, Benediktas XVI vadovavo Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijai (TDK), atsakingai už Bažnyčios doktrinos priežiūrą ir kažkada vadintai Romos inkvizicija. Šiame poste J. Ratzingeris turėjo aukščiausius įgaliojimus tirti išnaudojimo bylas.
Laiške, kuriame nurodyta vasario 6-osios data, jis aiškiai užsimena apie savo prastėjančią sveikatą ir sako: „Jau greit man teks stoti prieš didįjį mano gyvenimo teisėją.“
„Nors, žvelgdamas į savo ilgą gyvenimą, dėl daug ko turiu bijoti, vis dėlto esu laimingas, nes tvirtai tikiu, kad Viešpats yra ne tik teisingas teisėjas, bet ir draugas bei brolis, kuris jau kentėjo dėl mano trūkumų... Būdamas krikščionis... žinau, kad jis yra mano bičiulis, ir galiu drąsiai žengti pro tamsias mirties duris“, – rašė jis.
