Varšuva jau seniai ginčijasi su Briuseliu dėl savo teismų sistemos reformų, o Budapešto prašoma įsipareigoti vykdyti prieš korupciją nukreiptas reformas.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) patarėjas gruodžio mėnesį atmetė šių dviejų šalių skundą ir patvirtino, kad vadinamasis sąlygiškumo mechanizmas atitinka ES sutartis.
Trečiadienio sprendimo svarbą parodo ir ETT planai tiesiogiai transliuoti jo paskelbimą. Tai būtų daroma pirmą kartą.
Tuo metu Lenkijos Konstitucinis Tribunolas trečiadienį svarstys šį mechanizmą iš Lenkijos perspektyvos.
Už mechanizmo taikymą yra atsakinga Europos Komisija. Jis įsigaliojo 2021 metų sausio 1 dieną, bet ES šalys narės yra sutarusios palaukti ETT sprendimo ir tik tada veikti.
Vis dėlto Europos Parlamentas seniai nekantrauja, o spalį net padavė EK į teismą dėl neveiklumo.
Reaguodama į spaudimą EK lapkričio mėnesį nusiuntė laiškus Lenkijai ir Vengrijai, ir juose pakartotinai išreiškė susirūpinimą dėl teisinės valstybės principo abiejose šiose šalyse.
EK yra susirūpinusi tuo, kad Lenkija nepripažino Europos įstatymų viršenybės ir naudojasi priemone teisėjų neliečiamybei panaikinti.
Vengrijos atveju EK reiškia susirūpinimą valstybiniais kontraktais, interesų konfliktais ir korupcija leidžiant ES lėšas.
„Pamatinės vertybės“
Jei ETT suteiks savo pritarimą, mechanizmas turėtų būti taikomas „tuojau pat“, sakė didžiausios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų, ELP) frakcijos Europos Parlamente lyderis Manfredas Weberis.
„Negalime... ginti savo pagrindinių principų kalbėdamiesi su [Rusijos ir Kinijos lyderiais] Vladimiru Putinu ir Xi Jinpingu, ir... netaikyti jų pas save“, – sakė M. Weberis.
„Tai ne Rytų ir Vakarų konfliktas, ne kairiųjų ir dešiniųjų konfliktas... Kalbama apie ES funkcionavimą ir mūsų svarbiausių pamatinių vertybių bei laisvių apsaugą“, – pabrėžė jis.
Tačiau EK pirma turi paskelbti įgyvendinimo gaires, tad gali prireikti savaičių ar mėnesių, kol mechanizmas pradės veikti.
Padėtį gali komplikuoti Vengrijoje balandžio 3 dieną numatomi parlamento rinkimai. Juose nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas varžysis su šešių partijų opozicijos aljansu.
Naujasis mechanizmas būtų taikomas pinigams iš ES biudžeto ir atsigavimo po pandemijos planams. Lenkijos ir Vengrijos atsigavimo planų EK dar nėra patvirtinusi.
2020-aisiais parengto mechanizmo EK, EP ir kelios šalys narės, tarp jų Nyderlandai, siekia kaip priemonės ES finansams apsaugoti.
Sophie Pornschlegel iš Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „European Policy Centre“ pavadino tai „kol kas veiksmingiausiu Europos Sąjungai prieinamu instrumentu“ teisinės valstybės ardymo problemai spręsti.
„Tačiau jis yra itin specifinis, – sakė ji. – Juo nepripažįstama sisteminė krizė šiose šalyse.“
