Istorikas Andrejus Zubovas pirmą kartą suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali rimtai mąstyti apie įsiveržimą į Ukrainą dar gruodį, kai lyderis pirmą kartą pristatė savo didelių reikalavimų sąrašą Vakarams.
Jie apėmė teisines garantijas, kad Ukraina niekada nestos į NATO aljansą ir visų Vakarų karinių pajėgų pašalinimą iš Rytų Europos.
„Buvo visiškai aišku, kad šie reikalavimai bus atmesti ir V.Putinas turės atsakyti“, – interviu dienraščiui „The Moscow Times“ sakė A.Zubovas.
Nors ir norėjęs priešintis, A.Zubovas, kaip ir daugelis gyvenančių vis labiau autoritariškoje V.Putino Rusijoje, jautėsi bejėgis pakeisti įvykių eigą.
Tačiau vasario mėnesį istorikas gavo galimybę kaip išlieti savo nusivylimą – peticiją, raginančią Rusiją atsitraukti nuo Ukrainos sienų, kurią parengė žmogaus teisių gynėjas ir sovietmečio disidentas Levas Ponomarevas. Istorikas nedvejodamas pridėjo savo vardą.
Atviras laiškas, pavadintas „Jei tik čia nebūtų karo“, yra vienas iš retų pavyzdžių, rodančių viešą nepritarimą telkiamai Kremliaus kariuomenei aplink Ukrainą.
Laiške kritikuojama Kremliaus „karo partija“, raginama siekti taikos ir atkreipti dėmesį į Rusijos vidaus problemas, tokias kaip didėjančios pragyvenimo išlaidos.
Maždaug 100 garsių visuomenės veikėjų – L.Ponamarevas ir kai kurie kiti sovietų disidentai, aktoriai, rašytojai, dainininkai, žurnalistai ir liberalūs politikai – pasirašė laišką prieš jį paskelbiant.
Dauguma jų yra ilgaamžiai V. Putino priešininkai, kurie nuosekliai kovojo prieš Rusijos slinkimą link autokratinio režimo 22-ejus metus. Nuo to laiko dar 5000 rusų pridėjo savo vardus prie paskelbtos peticijos.
Mažai kas tiki, kad tai duos apčiuopiamos naudos, bet vis tiek sako, kad nori, kad jų pasipriešinimas būtų įrašytas istorijoje.
„Aš gana skeptiškai žiūriu į tai, kaip Kremlius reaguos į bet kokį piliečių kreipimąsi, – aiškino Andrejus Nečajevas, kuris audringojo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo Rusijos ekonomikos ministras. – Vis dėlto svarbu pasakyti, ką galvojame. Mums, mūsų kolegoms, svarbu, kad Rusijos visuomenė apskritai parodytų, jog yra alternatyvi pozicija.“
Daugelis signatarų tikino, kad yra įkvėpti buvusių sovietų disidentų ir tiki svarbiu moraliniu vaidmeniu pasipriešinti valdžios jėgai, net jei tai beprasmiška.
„Pragmatiškiausia prasme tai vargu ar tai ką nors pakeis. Tačiau platesniu lygmeniu – kiek disidentų balsas gali ką nors reikšti ateityje – tai turės įtakos“, – įsitikinusi garsi poetė ir dainų autorė Veronika Dolina.
„Vaikiška ir naivu“
Peticija, kurioje Kremlius kaltinamas „žmonių apgaudinėjimu ir išnaudojimu“ bei manipuliavimu visuomene, siekiant sukelti „amoralų, neatsakingą ir nusikalstamą“ karą, ragina V.Putiną ir Kremlių nusileisti.
Tačiau yra nedaug požymių, kad tokia įvykių interpretacija pakeis Rusijos visuomenės nuotaikas.
Nepriklausoma Levada centro apklausa nustatė, kad vos 4 proc. rusų mano, kad Kremlius yra atsakingas už padėties eskalavimą prie Ukrainos sienos. Dauguma kaltina JAV ir NATO. Netgi tarp rusų, kurie teigia, kad apskritai nepritaria Putinui, tik 8 proc. mano, kad dėl situacijos kalta Maskva.
„Rusijos visuomenėje nepaslankumas ir aplaidumas – gebėjimo savarankiškai mąstyti trūkumas, deja, yra beveik absoliutus, – griežtai kalbėjo V.Dolina. – Taip, žmonės yra vaikiški ir naivūs, bet aš tikiu, kad jie absoliučiai nusiteikę prieš tikrą karą.“
Kad ir koks neveiksmingas įrankis Rusijoje būtų peticijų pasirašymas, norintiems priešintis Kremliui daug variantų nėra. Režimas sėkmingai išardė bet kokią formalią opoziciją ir įkalino šimtus kritikų.
„Žinoma, bijau – kaip ir bet kuris sveiko proto žmogus, kuris dabar gyvena Rusijoje ir stebi, kas vyksta. Bet kuris iš mūsų gali tapti šių represijų auka. Bet tai nereiškia, kad aš tylėsiu, – kalbėjo aktorė Tatjana Lazareva. – Visada palaikysiu tuos, kurie išreiškia visuomenės interesus, o ne valdžios“.
„Ko gero, peticijos yra vienintelis saugus būdas išreikšti savo valią, kuri mums liko.“, – pridėjo rusė.
„Akivaizdu, kad tai niekada nepakeis V.Putino nuomonės, bet mes turime tai pasakyti visam likusiam pasauliui – rusams, ukrainiečiams, europiečiams, amerikiečiams, visiems – kad „Rusija“ ir „Putinas“ yra labai skirtingi dalykai“, – viltingai kalbėjo A.Zubovas, netekęs profesoriaus darbo elitiškiausiame Maskvos universitete po to, kai palygino Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją su nacistinės Vokietijos Austrijos anšliusu 1938 metais.
Mokslininkas pridūrė: „V.Putinas sako: „Rusija to nori“ arba „Rusija to reikalauja“. Ne, V.Putinas ir Kremlius kelia reikalavimus – ne Rusija ar rusai.“
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
