Šį pasiūlymą Europos šalių ambasadoriams per susitikimą sostinėje Bamake pateikė Malio užsienio reikalų ministras Abdoulaye Diopas ir gynybos ministras pulkininkas Sadio Camara.
„Visi partneriai, norintys dirbti su Maliu užtikrinant šalies saugumą... yra laukiami“, – pranešime cituojamas A. Diopas.
Anksčiau ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad jo šalis išves savo karius iš Malio, pablogėjus santykiams su šalį valdančia karine chunta.
Santykiai tarp dviejų šalių smarkiai pablogėjo, kai 2020 metais Malio kariuomenė įvykdė perversmą ir užgrobė valdžią, o vėliau nepaisė raginimų kuo greičiau sugrąžinti civilių valdymą.
Ketvirtadienį keli Europos lyderiai vienu metu paskelbė, kad iš Malio pasitrauks ir ES operatyvinė grupė „Takuba“. Šiose 2020 metais įkurtose specialiosiose pajėgose tarnauja kariai iš maždaug dešimties Europos šalių, įskaitant Prancūziją.
A. Diopas ketvirtadienį Europos ambasadoriams sakė, kad „Malis lieka atviras mainams“ ir pridūrė, kad jie turėtų būti dvišaliai.
Pranešime taip pat sakoma, kad Europos šalys turėtų „pademonstruoti įžvalgumą“ Malio diplomatiniame ginče su Prancūzija.
Nuo 2012 metų Malio šiaurinį dykumų regioną nuolat krėtė separatistų ir džihadistų sukilimai, nusinešę tūkstančių civilių ir kovotojų gyvybių, nepaistant šaliai teikiamos tarptautinės pagalbos. Vėliau konfliktas apėmė centrinį Malio regioną ir išplito į kaimyninius Burkina Fasą bei Nigerį.
Nuo to laiko Malyje šimtai tūkstančių žmonių paliko savo namus. Konfliktas taip pat sužlugdė vienos neturtingiausių pasaulio valstybių ekonomiką.
