„Nuo šiandien organizuojamas masinis centralizuotas gyventojų išvykimas į Rusijos Federaciją. Pirmiausia bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės“, – nurodė „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime jis apkaltino Kijevą planuojant artimiausiu metu užpulti promaskvietiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus duos įsakymą [savo] kariams pereiti į puolimą“, – teigė D. Pušilinas.
Rusakalbėje socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose vaizdo įrašuose girdėti, kaip separatistų kontroliuojamoje Donecko srityje kaukia sirenos.
Tuo metu „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, „siekiant išvengti aukų tarp civilių gyventojų“.
„Raginu respublikos gyventojus... kuo greičiau išvykti į Rusijos Federaciją“, – cituojamas L. Pasečnikas pareiškime, kuriuo nurodoma pasilikti visiems, kas gavo įsakymus mobilizuotis arba dirba svarbiausiose darbo vietose.
L. Pasečnikas taip pat paragino „visus vyrus, galinčius laikyti ginklą, atsikelti ir ginti savo kraštą“.
D. Pušilinas savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninė Rusijos pietinė Rostovo sritis yra pasirengusi priimti civilius gyventojus tam skirtose vietose.
Pasak LLR lyderio, sukilėlių valdžia yra „nuolatinės kovinės parengties būklės“ ir pajėgi apsaugoti civilius gyventojus.
Vis tik jis paragino žmones klausytis pareigūnų ir bendradarbiauti vykdant evakuacijos planą.
„Laikinas pasitraukimas apsaugos jūsų ir jūsų artimųjų gyvybę bei sveikatą“, – pabrėžė D. Pušilinas.
Jis paskelbė apie evakuaciją stiprėjant nuogąstavimams, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto konfliktas.
Pasak Vakarų šalių, Rusija gali bet kada užpulti Ukrainą, nors Maskva teigia atitraukusi dalį savo pajėgų nuo kaimyninės šalies sienų.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau penktadienį aptars krizę per virtualų pasitarimą su Vakarų sąjungininkais, įskaitant Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos ir NATO vadovus.
Tvyrant nerimui, kad Maskva numanomą ukrainiečių puolimą palaikys pretekstu griebtis intervencijos, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paneigė, kad Kijevas planuoja imtis karinių veiksmų.
„Kategoriškai neigiame Rusijos dezinformacinius pranešimus apie tariamas Ukrainos puolamąsias operacijas arba sabotažo veiksmus chemijos gamybos objektuose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Ukraina nevykdo ir neplanuoja imtis bet kokių panašių veiksmų Donbase. Esame visiškai įsipareigoję tik diplomatiniu būdu spręsti konfliktą“, – pabrėžė jis.
„Išlaikyti šaltą protą“
Prieš aštuonerius metus prasidėjęs konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. gyvybių ir privertė palikti savo namus per 1,5 mln. žmonių.
Kalbėdamas parlamente, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tvirtino, kad Kijevas „neketina vykdyti karinių operacijų“ prieš separatistus ar Rusijos aneksuotą Krymą.
„Mūsų misija – nedaryti nieko, ką padaryti mus bando provokuoti rusai“, – pridūrė O. Reznikovas.
„Turime duoti atkirtį, bet išlaikyti šaltą protą“, – pareiškė ministras.
Rusijos gynybos ministerija dar labiau padidino statymus, paskelbusi, kad šeštadienį V. Putinas stebės „strateginio atgrasymo pajėgų pratybas... per kurias bus paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos“.
Šiuose mokymuose dalyvaus oro pajėgos, Pietų karinės apygardos daliniai, taip pat Šiaurės ir Juodosios jūros laivynai.
Agresyvi Rusijos pozicija sukėlė didžiulį diplomatinį iššūkį Vakarams, besistengiantiems sutramdyti nenuspėjamą varžovą. Susiklosčiusią geopolitinę padėtį kai kas vadina didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų.
V. Putinas įžvelgia „padėties pablogėjimą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį.
„Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.
„Kartu su Baltarusijos prezidentu konstatavome, kad civilinės taikos atkūrimo Ukrainoje ir įtampos aplink šią šalį mažinimo garantas yra Minsko susitarimų įgyvendinimas. Viskas, ką reikia padaryti Kijevui – sėsti prie derybų stalo su Donbaso atstovais ir suderinti politines, karines, ekonomines ir humanitarines priemones konfliktui užbaigti“, – pridūrė jis.
„Kuo anksčiau tai įvyks, tuo geriau“, – pažymėjo V. Putinas.
Ukrainos kariškiai ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinę Rusijos palaikomi separatistai anksčiau penktadienį kaltino vieni kitus naujais ugnies nutraukimo pažeidimais po ankstesnę dieną įvykusio vaikų darželio apšaudymo, smarkiai padidinusio tarptautinę įtampą.
Apie naujus apšaudymus pranešta kitą dieną po to, kai sviedinys pramušė vaikų darželio pastato sieną Kijevo vyriausybės kontroliuojamoje Stanycia Luhanskos gyvenvietėje.
Anksčiau penktadienį Donecko srities separatistų lyderis pranešė, kad dėl suintensyvėjusių susirėmimų jo regione pradedama tūkstančių žmonių evakuacija į Rusiją.
Pastate buvę 20 vaikų ir 18 darbuotojų nenukentėjo, tačiau incidentas dar sustiprino būgštavimus, kad Rusija bando eskaluoti konfliktą, ieškodama dingsties įsiveržti į Ukrainą.
Kijevas su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose kariauja nuo 2014 metų, o šis konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 14 tūkst. gyvybių ir privertė daugiau nei 1,5 mln. žmonių palikti savo namus.
Suintensyvėjusį smurtą atidžiai stebi visas pasaulis, o JAV ir NATO sąjungininkės mano, kad Rusija gali sufabrikuoti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
