Per balsavimą Federacijos taryboje šis sprendimas buvo priimtas 153 senatorių balsais, niekam nebalsavus prieš ir nesusilaikius.
Tarybos pirmininkės pavaduotojas Jurijus Vorobjovas sakė, kad šis leidimas nereiškia, kad pajėgos bus automatiškai panaudotos.
„Toli gražu ne visada ginkluotųjų pajėgų naudojimas už Rusijos Federacijos ribų yra jėgos operacija“, – pabrėžė jis.
Pasak J. Vorobjovo, sprendimas leisti naudoti pajėgas užsienyje turėtų būti vertinamas kaip separatistinių „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje gyventojų apsaugos priemonė.
„Ši priemonė gali būti pakankama sustabdyti karui, ginklų naudojimui ir sukurti taiką šioje teritorijoje“, – teigė pareigūnas.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai pripažino Ukrainos rytiniuose regionuose įsitvirtinusių promaskvietiškų separatistų nepriklausomybę ir pasirašė susitarimus su jų lyderiais, atveriančius kelią pasiųsti Rusijos pajėgų į šiuos darinius. Šį žingsnį pasmerkė Vakarų šalys, tačiau baiminamasi, kad Maskva gali pradėti didelio masto karinį įsiveržimą į Ukrainą.
