Jis taip pat pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia didinti spaudimą, nurodydamas padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.
„Mes nepasiduosime, nes nekapituliuosime, nes neatiduosime nė vieno mūsų teritorijos centimetro“, – per nuotolinę spaudos konferencija pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ukrainoje jau ketvirtą dieną tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.
Ukraina sako sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija. Maskva savo ruožtu anksčiau reikalavo, kad prieš pradedant derybas ukrainiečių kariuomenė sudėtų ginklus.
Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinosi įsibrovėliams ir teigia padariusios Rusijos kariuomenei didelės žalos.
D. Kuleba sakė, kad „patyrusi nuostolių ir supratusi, kad jų planas neina kaip tikėtasi, kad žaibo karas žlugo, Rusija pradėjo kalbėti ultimatumų kalba, sakydama, kad jie pasiruošę kalbėtis su išankstinėmis sąlygomis“.
„Rusijos kariuomenei patiriant vieną pralaimėjimą po kito, Rusijos išankstinės sąlygos, ultimatumai buvo atidėti į šalį, ir jie perdavė mums žinią, kad nori tiesiog derėtis“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
D. Kuleba sakė, kad prieš derybas paskelbtas V. Putino pranešimas, jog jis skelbia Rusijos branduolinių „atgrasymo pajėgų“ padidintą parengtį, iš tikrųjų yra skirtas Kijevui įbauginti.
„Keliami statymai“
„Laikome šį pareiškimą ir įsakymą... mėginimu kelti statymus ir spausti Ukrainos delegaciją“, – pabrėžė D. Kuleba.
Pasak jo, branduolinių ginklų grėsmė „bus katastrofa pasauliui, bet tai mūsų nepalauš“.
Ukraina pradėjo diplomatinę kampaniją, kad sutelktų savo tarptautinius sąjungininkus, Rusijai bombarduojant šalies miestus.
Pastangos davė vaisių: virtinė NATO šalių pažadėjo atsiųsti ginkluotės, Vakarų galybės pradėjo skelbti drakoniškas sankcijas Maskvai.
Šeštadienį koalicija, tarp kurios narių yra Europos Sąjunga, JAV ir Jungtinė Karalystė, paskelbė atjungsianti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarptautinės bankų atsiskaitymo sistemos SWIFT ir „paralyžiuosiančios“ šios šalies centrinio banko aktyvus.
D. Kuleba teigė, kad priemonės turi būti plačiausios kiek įmanoma ir kad tarptautinė bendrija turėtų smogti Rusijos naftos ir dujų eksportui.
„Mums reikia nedelsiamų žingsnių, kad Rusijai būtų taikoma visiška finansinė izoliacija“, – aiškino jis.
„Taip pat reikalaujame įvesti visišką naftos ir dujų embargą Rusijai“, – pabrėžė D. Kuleba.
