Diplomatai atsistojo ir išėjo, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo kreipimasis, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė salėje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko buvo viena iš gausaus būrio diplomatų, palikusių salę, kai buvo paleistas S. Lavrovo vaizdo kreipimasis. Salė liko praktiškai tuščia.
Išėję diplomatai susibūrė prie Ukrainos vėliavos ir ėmė garsiai ploti. Jų plojimai buvo girdimi salėje, kur toliau skambėjo S. Lavrovo kalba. Jos liko klausyti vos kelių valstybių, tokių kaip Jemenas, Sirija, Venesuela bei Tunisas, ambasadoriai.
„Svarbu parodyti solidarumo su mūsų draugais ukrainiečiais gestą“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Yannas Hwangas.
Rusijos diplomatijos vadovas planavo vykti į Ženevą antradienį sudalyvauti Nusiginklavimo konferencijoje ir pasakyti kalbos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje, tačiau paskutinę minutę atšaukė kelionę dėl, anot Maskvos, Europos Sąjungos šalių įvestų „beprecedenčių antirusiškų sankcijų“.
Praėjusį ketvirtadienį Ukrainą užpuolusi Rusija tarptautinei bendruomenei tapo atstumtąja.
„Rusijos nesirinktinai vykdomos atakos prieš civilinius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus yra karo nusikaltimai ir Romos statuto pažeidimai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Nusiginklavimo konferencijoje prie S. Lavrovo kalbą.
„Rusijos agresija yra pasaulinė grėsmė“, – įspėjo jis ir pabrėžė, kad „atsakas taip pat turi būti pasaulinis“.
Savo kalboje S. Lavrovas kaltino Kijevą dėl krizės ir tvirtino, kad Ukraina siekia branduolinių ginklų.
„Galiu jus patikinti, kad Rusija, būdama atsakinga tarptautinės bendrijos nare.., imasi visų būtinų žingsnių užkirsti kelią atsirasti Ukrainoje branduoliniams ginklams ir susijusioms technologijoms“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukrainą.
Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.
Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.
Dar vienas diplomatinis boikotas JT Žmogaus teisių taryboje
Daugelis diplomatų antradienį išėjo iš salės per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kreipimąsi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje, prisijungdami prie panašaus jo kalbos boikoto per Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje.
Pasak salėje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, diplomatai išėjo, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo pranešimas, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.
Boikoto akcijoje dalyvavo ir Lietuva
Lietuva antradienį prisijungė prie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbos boikoto Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje, Kremliaus pajėgoms puolant Ukrainą.
Paleidus vaizdo įrašą su iš anksto įrašyta kalba, Vakarų ir bendraminčių šalių atstovai atsistojo iš savo vietų ir išėjo. Tarp tai padariusių diplomatų buvo ir Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis.
„Protestuodami prieš Rusijos agresiją prieš suverenią Ukrainą, Lietuva drauge su Ukraina ir kitomis bendramintėmis šalimis paliko patalpą per Sergejaus Lavrovo pranešimą Nusiginklavimo konferencijoje“, – rašoma Lietuvos nuolatinės atstovybės įraše „Twitter“.
Nusiginklavimo konferencija – institucija, įkurta 1979 metais, siekiant nutraukti Šaltojo karo laikais vykusias ginklavimosi varžybas.
S. Lavrovas savo kalboje apkaltino Kijevą dėl karo šalyje ir pareiškė, jog Ukraina bando pagaminti branduolinį ginklą.
