V. Chačaturiano paskyrimui prezidentu septynerių metų kadencijai pritarė 71 parlamentaras iš valdančiosios partijos „Pilietinis susitarimas“. Opozicinės partijos balsavimą boikotavo.
„Mūsų regionas turi tapti bendradarbiavimo platforma“, – prieš balsavimą įstatymų leidėjams sakė 62 metų V. Chačaturianas.
„Turime megzti draugiškus santykius su kaimynais, gyventi taikiai ir vykdyti savo šalies plėtrą pagal šią logiką“, – kalbėjo jis.
2020 metais Armėnija kariavo ir pralaimėjo karą su kaimynu Azerbaidžanu dėl ilgai ginčus kėlusio Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Po konflikto, nusinešusio daugiau nei 6 500 gyvybių ir pasibaigusio Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos valdytų rajonų.
Susitarimą su Azerbaidžanu, dėl kurio savaites truko gatvių protestai, daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu.
V. Chačaturiano pirmtakas Armenas Sargsianas atsistatydino sausio 23 dieną pareiškęs, kad „neturi reikiamų įrankių daryti įtaką esminiams vidaus ir užsienio politikos procesams šiuo sunkiu šaliai ir tautai laikotarpiu“.
Ekonomisto išsilavinimą turintis V. Chačaturianas 1996–1998 metais ėjo Armėnijos sostinės Jerevano mero pareigas, o vėliau prisijungė prie banko „Armekonombank“ direktorių valdybos.
Pernai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paskyrė jį aukštųjų technologijų pramonės ministru. V .Chačaturianas yra nepartinis.
Armėnijos ekonomika išgyveno sunkius laikus po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ji yra priklausoma nuo pinigų, kuriuos armėnai siunčia namo iš užsienio, kad prisidėtų prie mokyklų, bažnyčių statymo ir kitų projektų vykdymo, taip pat ir Kalnų Karabache.
Armėnija turi didelę ir politiškai įtakingą diasporą, išsibarsčiusią po visą pasaulį po Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.
Etninių armėnų priskaičiuojama 10 milijonų. Dauguma jų gyvena Rusijoje, JAV ir Prancūzijoje.
