Bosnija nuo maždaug 100 tūkst. gyvybių nusinešusio 10-ojo dešimtmečio karo yra pasidalijusi į etniškai skirtingas dalis. Šalį pasikeisdami valdo trys Prezidiumo nariai. Kroatų ir musulmonų lyderiai pritaria stojimui į NATO, o serbų lyderis sako remiantis karinį neutralumą.
Anksčiau šią savaitę Rusijos ambasadorius Sarajeve Igoris Kalabuchovas sakė, kad jo šalis gali „reaguoti“, jei Bosnija įstotų į Vakarų karinį aljansą, ir priminė Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Jei [Bosnija] nuspręs kam nors priklausyti, tai jos vidaus reikalas. Bet yra ir kitas dalykas – mūsų reakcija, – sakė I. Kalabuchovas. – Tai, ko tikimės, pademonstravome Ukrainos pavyzdžiu. Jei bus grasinama, mes reaguosime.“
Ketvirtadienį JAV ambasada Bosnijoje sukritikavo šiuos „pavojingus, neatsakingus ir nepriimtinus grasinimus“.
„Jokia trečioji šalis neturi žodžio dėl saugumo susitarimų tarp NATO ir suverenių šalių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ambasada.
„Ir toliau tvirtai palaikysime Bosniją ir Hercegoviną, jai imantis būtinų žingsnių, kad užsitikrintų vietą euroatlantinėje šalių bendrijoje“, – sakoma žinutėje.
Pastaraisiais mėnesiais, po Bosnijos serbų lyderio ir Kremliaus sąjungininko Milorado Dodiko grasinimų atsiskirti, Bosnijoje vis labiau nuogąstaujama dėl destabilizacijos.
Gruodžio mėnesį M. Dodikas pradėjo serbų pasitraukimo iš Bosnijos bendros armijos, teismų ir mokesčių sistemų procesą, pakurstydamas nuogąstavimus dėl šalies suskaldymo ar naujo konflikto.
Prieš žengdamas tokį žingsnį M. Dodikas nuvyko į Maskvą ir, regis, gavo nebylų Rusijos – serbų istorinės sąjungininkės – pritarimą.
Bosniją ir Hercegoviną valdo sudėtinga biurokratinė mašina, turinti apsaugoti trapią taiką. Jokio svarbaus sprendimo negalima priimti be visų šalių konsensuso.
Pusė šalies priklauso serbų dariniui, o kita pusė yra musulmonų ir kroatų federacija.
Bosnija Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje, bet dėl serbų pareigūnų prieštaravimo negalėjo sutarti dėl sankcijų Kremliui.
