Šešios pagrindinės opozicinės partijos pirmą kartą dalyvauja rinkimuose su bendru kandidatų sąrašu ir yra pasiryžusios nugalėti „neliberalią demokratiją“, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ įgyvendino per dvylika savo valdymo metų.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).
Vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovačas sakė, kad pirminiai rezultatai greičiausiai paaiškės tarp 23 val. ir vidurnakčio.
Tikimasi, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis ir viršys 70 procentų.
Ukrainos karo įtaka rinkimams
V. Putino invazija į Ukrainą tą patį mėnesį pakeitė rinkimų eigą, pakeisdama jų veikėjus ir perrašydama jų pozicijas. V. Orbanas, laikomas labiausiai Kremliui palankiu ES vadovu, atsidūrė politinėje aklavietėje. Be to, karas Ukrainoje atkreipė visuomenės dėmesį į daugelį metų besitęsiantį V. Orbano ir Rusijos prezidento – dviejų įtakingų žmonių, kurių politinės kelionės turi nemažai panašumų – susipynimą.
„Jei norite analizuoti rinkimų kampaniją, turite nubrėžti ribą vasario 24 d., – sakė Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusio tyrimų centro „Republikon Institute“ strategijos direktorė Andrea Virag. – Nuo tada, kai prasidėjo karas, viskas yra visiškai kitaip.“
Varžybas, kurių kulminacija bus sekmadienį vyksiantys rinkimai, opozicija dabar vaizduoja kaip kryžkelę tarp Vengrijos rytų ir vakarų horizontų.
„Turime tik vieną pasirinkimą: turime rinktis Europą, o ne Rytus“, – šį mėnesį rėmėjams sakė opozicijos kandidatas Peteris Marki-Zay, į kurį deda viltis visi V.Orbano kritikai.
P. Marki-Zay vadovauja vieningai visų pagrindinių opozicinių partijų koalicijai – tai paskutinės ir trapios pastangos, simbolizuojančios, kaip smarkiai Orbanui priešiškos partijos per pastaruosius balsavimus buvo nustumtos į šalį.
Karas Vengrijos pasienyje taip pat dar labiau paaštrino jau ir taip keblius Vengrijos vyriausybės ir ES santykius. Nors V. Orbanas palaikė didžiąją dalį Europos sankcijų Rusijai, namuose šis politikos pragmatikas, daugelį metų palaikęs santykius su diktatoriais ir demokratais, daugiausia dėmesio skyrė tam, kad Vengrija nedalyvautų konflikte, taip išvengiant daugybės progų išsižadėti V. Putino, nors Rusijos lyderis ir pradėjo daugybę aukų nusinešusį karą.
Dabar V. Orbano politinė ateitis priklauso nuo to, ar jam pavyks sėkmingai atlikti sudėtingiausią iki šiol savo transformaciją – išlikti taikdariu, tačiau ir tuo, kuris nesiruošia pasitraukti iš Rusijos.
„Gali nutikti bet kas“
V. Orbanas sekmadienio rytą balsavo mokykloje viename Budapešto priemiesčių. Išeidamas, jis reporteriams pareiškė, jog tikisi „didelės pergalės“.
„Tai sąžiningi rinkimai“, – pareiškė jis, atmetęs skundus, jog kampanija buvo palanki „Fidesz“, kaip ir partijos valdymo metais įvykdytos rinkimų sistemos reformos.
Balsavimą pirmą kartą stebės daugiau kaip 200 tarptautinių stebėtojų.
Sostinėje yra daug palankančiųjų opoziciją. Pavyzdžiui, 75 metų pensininkė Maria Rapcsak pareiškė, jog „balsavo už aljansą už pokyčius“, ir pridūrė: „Tikiuosi, šiandien padarysime galą korumpuotai Orbano proputiniškai politikai.“
Tačiau apžvalgininkai sako, kad rinkimų rezultatų negalima tiksliai prognozuoti.
Kai kurios naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad „Fidesz“ ir opozicijos koalicijos šansai laimėti rinkimus yra maždaug vienodi, o iš kitų apklausų rezultatų matyti, kad V. Orbano partija visgi turi nedidelę persvarą.
Kartu su rinkimais vyksta referendumas LGBT klausimais, nesiliaujant kritikai, kad vienas pernai priimtas įstatymas yra homofobiškas.
58 m. Viktoras Orbanas, kuris dabar yra ilgiausiai Europos Sąjungoje ministro pirmininko pareigas einantis lyderis, sekmadienį gali dar ketveriems metams pratęsti savo kadenciją prie šios rytų valstybės vairo. Jo nacionalistinė-populistinė partija „Fidesz“ šiuo metu šiek tiek pirmauja prieš opoziciją, kuri susivienijo, kad pateiktų vieną kandidatą į aukščiausią šalies postą.
V. Orbanas jau daugelį metų vykdo teismų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės reformas, kurios, kaip jis pats žinojo, galėjo privesti jį prie susidūrimo su Briuseliu, tačiau tuo pat metu, nepaisant savo veiksmų į savo kišenę susižerti ES pinigus. Visą tai darydamas, jis laikė save tradicinių – krikščioniškųjų – Europos vertybių gynėju ir propagavo „neliberalios demokratijos“ darbotvarkę, dėl kurios buvęs Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris kartą jį praminė „diktatoriumi“.
Tačiau prieš šešias savaites Vengrijos rinkimų kampanija atrodė ir skambėjo visai kitaip.
Statymai jau buvo dideli. Viktoras Orbanas, ilgiausiai Europos Sąjungoje dirbantis šalies vadovas, siekė pratęsti savo autoritarinį premjero valdymą iki antrojo dešimtmečio. Jo varžovas, vadovaujantis vieningam opozicinių partijų frontui, atvirai smerkė Orbano kryžiaus žygį prieš nepriklausomas institucijas ir teisinę valstybę.
Politinis dėmesys buvo sutelktas į vidaus reikalus. Kai užsienio politika atsidurdavo dėmesio centre, V. Orbanas paprastai ją iškeldavo, kad pasigirtų savo tarptautiniais nuopelnais, pavyzdžiui, vasario 1 d., kai Maskvoje, būdamas per kelias pėdas nuo savo ištikimo sąjungininko prezidento Vladimiro Putino, gyrėsi savo politiniu ilgaamžiškumu.
Parengta pagal „CNN“ ir „EuroNews“ inf.
