ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatus, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų.

ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų.<br>123rf nuotr.
ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 5, 2022, 3:15 PM, atnaujinta Apr 5, 2022, 3:20 PM

Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.

„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.

Pasak L. Di Miao, anksčiau antradienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas, jam pranešta apie Italijos vyriausybės sprendimą paskelbti šiuos diplomatus personae non gratae.

Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.

„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Danijos vyriausybė taip pat „griežtai pasmerkė Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.

„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.

Maskva neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo Kyjivo srityje, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

J. Kofodas sakė, kad Kopenhaga neatsisako visų ryšių su Maskva.

„Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – sakė jis.

Kiek vėliau Švedijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti tris rusų diplomatus, vykdžiusius šalyje „neteisėtas operacijas“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerija nusprendė išvaryti tris Rusijos diplomatus, nedirbančius Švedijoje pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

Atsakomosios priemonės

Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti 40 Maskvos pasiuntinių.

Lietuva pirmadienį pranešė dėl „Rusijos karinės agresijos“ ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų žiaurumų įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, išsiunčianti rusų ambasadorių.

Naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys rodo, kad ES šalys nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, išvarė per 230 rusų diplomatų.

Rusija kovo 29-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Latvijos, Lietuvos ir Estijos diplomatų.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško antradienį sakė, jog „aišku, kad tai iš anksto koordinuota kampanija“. Anot jo, Maskva, „žinoma, imsis atsakomųjų priemonių“.

„Tai smūgis dvišaliams santykiams, diplomatinių diskusijų kanalams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pasekmės bus juntamos labai ilgai“.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.

Kremlius tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Tačiau kovo viduryje padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti, o JAV prezidentas Joe Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.