Trys šalys teigė, kad bendros iniciatyvos sustiprins esamas pastangas gilinti bendradarbiavimą daugelyje sričių, dėl kurių jos jau susitarė pernai rugsėjį sudarydamos šį naują gynybos paktą. „Mes (...) šiandien įsipareigojome pradėti naują trišalį bendradarbiavimą hipergarsinio ir antihipergarsinio bei elektroninio karo pajėgumų srityje, taip pat plėsti keitimąsi informacija ir gilinti bendradarbiavimą gynybos inovacijų srityje“, – sakoma bendrame pareiškime. „Šios iniciatyvos papildys mūsų esamas pastangas gilinti bendradarbiavimą kibernetinių pajėgumų, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų ir papildomų povandeninių pajėgumų srityse“. „Tobulėjant mūsų darbui su šiais ir kitais svarbiais gynybos ir saugumo pajėgumais, ieškosime galimybių įtraukti sąjungininkes ir artimas partneres“.
Rusija, Kinija, JAV ir Šiaurės Korėja turi išbandytas hipergarsines raketas, o antradienio pareiškimas paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms, kai Maskva pareiškė pirmą kartą jas paleidusi per karą Ukrainoje.
Hipergarsinės raketos, kaip ir tradicinės balistinės raketos, galinčios gabenti branduolinius ginklus, gali skristi daugiau nei penkis kartus didesniu nei garso greičiu. Balistinės raketos skrieja aukštai erdvėje lanku, kad pasiektų taikinį, o hipergarsiniai ginklai skrieja žemai atmosferoje esančia trajektorija ir potencialiai greičiau pasiekia taikinį. Svarbiausia, kad hipergarsinė raketa yra manevringa, kaip ir daug lėtesnė, dažnai ikigarsinė sparnuotoji raketa, todėl ją daug sunkiau susekti ir nuo jos apsiginti.
JAV Kongreso tyrimų tarnybos (CRS) duomenimis, Rusija laikoma toliausiai pažengusia valstybe šioje srityje, o Kinija taip pat agresyviai plėtoja šią technologiją. Prancūzija, Vokietija, Australija, Indija ir Japonija dirba kuriant hipergarsinius įrenginius, o Iranas, Izraelis ir Pietų Korėja atliko pagrindinius šios technologijos tyrimus, anksčiau pranešė CRS.
Praėjusį rugsėjį JAV, Didžioji Britanija ir Australija pasirašė reikšmingą saugumo paktą, Kanbera nutraukė kelių milijardų dolerių vertės susitarimą dėl povandeninių laivų su Prancūzija, tai supykdė Paryžių. Paktas, žinomas kaip AUKUS, tuo metu buvo paskelbtas kaip leidžiantis trims sąjungininkėms dalytis pažangiomis technologijomis.
