Tarptautinis Maskvos pasmerkimas pastarosiomis dienomis sustiprėjo, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys kūnų, nors Rusija neigia, kad jie yra susiję su šiomis mirtimis.
Kinija ne kartą atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją dėl invazijos į kaimyninę šalį ir kartoja Maskvos kalbas, kaltindama JAV kišimąsi ir NATO plėtrą, esą visa tai sukūrė prielaidas konfliktui.
Pirmadienį įvykęs Wang Yi ir Dmytro Kulebos pokalbis telefonu buvo pirmosios aukšto lygio dvišalės derybos nuo kovo 1 dienos, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje, kur surengė eilę susitikimų.
Per pokalbį, kuris, pasak Pekino, buvo surengtas Kijevo prašymu, Wangas sakė, kad „esminis Kinijos požiūris į Ukrainos klausimą yra skatinti taikos derybas“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Karas kada nors baigsis ir svarbiausia – kaip pasimokyti iš šios skaudžios patirties, kad tinkamai užtikrintume ilgalaikį saugumą Europoje“, – sakė Wangas.
Jis pridūrė, kad Pekinas tiki ‚subalansuoto, veiksmingo ir tvaraus Europos saugumo mechanizmo“, grindžiamo „lygiaverčiu dialogu“ ir „saugumo vientisumo principu“, sukūrimu.
„Kinija nori užimti objektyvią ir sąžiningą poziciją ir toliau savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį“, – sakė Wangas.
Pirmadienį D. Kuleba tviteryje parašė, kad yra „dėkingas savo kolegai iš Kinijos už solidarumą su kenčiančiais civiliais gyventojais“.
„Mes abu esame įsitikinę, kad karo prieš Ukrainą nutraukimas pasitarnauja bendriems taikos, pasaulinio maisto saugumo ir tarptautinės prekybos interesams“, – pridūrė jis.
Kinijos diplomatinis artumas Rusijai sukėlė nuogąstavimų, kad Pekinas gali būti pasirengęs padėti Kremliui išvengti Vakarų sankcijų poveikio arba net tiekti techninę pagalbą karo veiksmams paremti.
Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neremti Rusijos ir paragino Pekiną pasinaudoti savo diplomatine įtaka karui nutraukti.
