Tai bloko lyderiai pareiškė kreipdamiesi į Europos Parlamentą (EP). Jie savo komentarus išsakė tą pačią dieną, kai ES turėtų paskelbti Rusijai dar vieną, jau penktąjį, sankcijų paketą, kuris apima rusiškos anglies importo stabdymą, o Briuselyje vyksta NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
ES taip pat turės „anksčiau ar vėliau“ imtis sankcijų prieš rusišką naftą ir dujas, parlamentarams sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. Pasak jo, civilių žūtys kai kuriose Ukrainos dalyse yra „karo nusikaltimai“ ir „tolesni įrodymai, kad Rusijos brutalumui prieš Ukrainos žmones nėra ribų“. „Mes, ES, neatsuksime nugaros. Mes žiūrėsime realybei tiesiai į akis. Turi būti ir bus sunkių padarinių visiems atsakingiems asmenims“, – pridūrė Ch. Michelis.
Jam antrino Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Visi atsakingieji už karo nusikaltimus bus patraukti atsakomybėn“, – tvirtino ji. Pasak U. von der Leyen, ES ketina ir toliau griežtinti savo „protingas“ sankcijas, kurios Rusijai pakenks labiau, nei ES, o naujausias sankcijų paketas nebus paskutinis. „Taip, uždraudėme anglį. Tačiau dabar turime imtis naftos. Taip pat turėsime atsižvelgti ir į pajamas, kurias Rusija gauna iš iškastinio kuro“, – kalbėjo U. von der Leyen.
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis EP savo ruožtu pabrėžė, kad bloko atsiskaitymai už rusišką iškastinį kurą finansuoja prezidento Vladimiro Putino karą prieš Ukrainą. „Nuo karo pradžios V. Putinui už energetiką kasdien sumokėjome po milijardą eurų. Iš viso jam davėme 35 mlrd. eurų“, – teigė J. Borrellis. „Palyginkite tai su milijardu eurų, kuriuos iki šiol suteikėme Ukrainai kaip ginkluotę kalbėjo jis.
Rusijai nafta, dujos ir anglis yra itin svarbūs pajamų šaltiniai. ES yra didžiausia jos klientė. Tačiau kai kurios bloko šalys nėra nusiteikusios visiškai atsisakyti šių žaliavų importo, nes tai pridarytų žalos jų ekonomikoms. Nepaisant to, pastaruoju metu didėja spaudimas imtis sankcijų.
