J. Stoltenbergo teigimu, šis konfliktas pasiekė „kritinį etapą“, Maskvai perkeliant aplamdytas savo pajėgas iš šiaurinės Ukrainos dalies ir jas perginkluojant, ruošiantis dideliam puolimui šalies rytinėje dalyje.
„Nematome jokių ženklų, kad prezidentas Putinas būtų atsisakęs savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą ir perrašyti tarptautinę tvarką“, – prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė NATO vadovas.
„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų. Dėl šios priežasties mes taip pat turime būti pasiruošę ilgai kovai – ir kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijų palaikymą, ir (kalbant apie) gynybos stiprinimą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės tiekia Ukrainai svarbiausią ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas, kurios padeda jos pajėgoms atstumti Maskvos karius.
Ruošdamasis sustiprintam puolimui šalies rytinėje dalyje Kijevas prašo Vakarų sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, orlaivius, oro gynybos sistemas ir artileriją.
„Ukrainai skubiai reikia karinės paramos“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Štai kodėl taip svarbu, kad NATO sąjungininkės susitartų toliau remti Ukrainą įvairia karine technika – ne tik sunkesne technika, bet ir lengvosios ginkluotės sistemomis“, – kalbėjo jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turėtų dalyvauti dviejų dienų užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
NATO atmeta galimybę tiesiogiai dalyvauti kare Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė, bijodama stoti į tiesioginę ir gal net branduolinę konfrontaciją su Rusija.
Tačiau į rytinį Aljanso flangą NATO papildomai pasiuntė dešimtis tūkstančių karių ir planuoja dar gerokai stiprinti savo pajėgas, kad galėtų atremti bet kokias Rusijos grėsmes.
„Kada bepasibaigtų šis karas, jis turi ilgalaikių pasekmių mūsų saugumui, nes matome jo žiaurumą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome prezidento Putino norą panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti“, – nurodė jis.
