Suskaičiavus 97 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, E. Macronas pirmauja su 27,6 proc. balsų, o M. Le Pen užima antrąją vietą su 23,4 proc. balsų.
Du daugiausia balsų surinkę kandidatai pateks į antrąjį turą, įvyksiantį balandžio 24 dieną.
Kraštutinių kairiųjų kandidatui Jeanui-Lucui Melenchonui nedaug trūko, kad aplenktų M. Le Pen ir užimtų antrąją vietą, jo balsų daliai paskutinę minutę staigiai padidėjus iki beveik 22 procentų.
2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi E. Macronas ir M. Le Pen. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų. Tačiau šį kartą apklausos prognozuoja įnirtingesnę kovą.
„Nesuklyskite: niekas nėra nuspręsta, – sakė E. Macronas džiūgaujantiems šalininkams savo kampanijos būstinėje. – Debatai, kuriuos turėsime per ateinančias dvi savaites, bus lemtingi mūsų šaliai ir Europai.“
Sekmadienio vakarą E. Macronas pranešė, kad pirmadienį agituos šiaurės Prancūzijoje, o M. Le Pen ketina netrukus susitikti su savo rinkimų kampanijos komanda. Vėliau šią savaitę ji atnaujins prieš kelis mėnesius pradėtas akcijas mažuose Prancūzijos miestuose ir kaimiškose vietovėse.
„Liūdnas pasikartojimas, – pirmadienį būsimą E. Macrono ir M. Le Pen dvikovą komentavo kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“. – Šį kartą tikrai baisu.“
Tuo metu tradicinių Prancūzijos valdančiųjų partijų – socialistų ir respublikonų – kandidatai patyrė pralaimėjimą.
Dauguma apklausų rodo, kad dabartinis prezidentas įveiks savo varžovę rezultatu 53 prieš 47 proc., nors, remiantis agentūra „Ifop-Fiducial“, E. Macronas gali laimėti itin maža persvara – 51 prieš 49 procentus.
„Esminis pasirinkimas“
Abu kandidatai ne tik agituos už savo programas, bet ir stengsis pritraukti savo pralaimėjusių pirmojo turo varžovų rinkėjus.
Komunistų partijos kandidatas Fabienas Rousselis, socialistė Anne Hidalgo, Žaliųjų partijos atstovas Yannickas Jadot ir dešiniųjų respublikonų kandidatė Valerie Pecresse sakė balsuosiantys už E. Macroną, kad užkirstų kelią kraštutinių dešiniųjų lyderės atėjimui į valdžią.
Nors paramos E. Macronui neišreiškė, J.-L. Melenchonas paragino savo šalininkus „neduoti nė vieno balso“ M. Le Pen.
Vis dėlto kraštutinių dešiniųjų kandidatas Ericas Zemmouras, kuris sekmadienį surinko šiek tiek daugiau nei 7 proc. balsų, jau sakė palaikantis savo varžovę M. Le Pen.
Nors E. Macronas gali tikėtis surinkti daug centro kairiųjų ir centro dešiniųjų rinkėjų balsų, jam gali būti sunku įtikinti J.-L. Melenchono rinkėjus jį paremti, sakė analitikai.
Pasak 53 metų M. Le Pen, antrasis turas bus „esminis pasirinkimas tarp dviejų vizijų“ ir „visuomenės ir net civilizacijos pasirinkimas“.
Rinkimų kampaniją aptemdė karas Ukrainoje, o dėl sparčiai augančių būtiniausių prekių kainų pragyvenimo išlaidos tapo svarbiausiu rinkėjų prioritetu.
Rinkimų Prancūzijoje baigtis turės didelių pasekmių Europos Sąjungai, kurią M. Le Pen teigia norinti iš esmės pertvarkyti. Ji taip pat pareiškė, kad nori išvesti savo šalį iš JAV vadovaujamos NATO jungtinio štabo.
Tuo metu E. Macronas sekmadienį sakė norintis „ne tokios Prancūzijos, kuri, pasitraukusi iš Europos, kaip sąjungininkus turėtų tik tarptautinį populistų ir ksenofobų aljansą. Tai ne mes“.
Balandžio 20 dieną: abu kandidatai dalyvaus televizijos debatuose, kuriuos tiesiogiai transliuos nacionalinė televizija ir stebės milijonai žmonių. Baigiamieji debatai dažnai turi lemiamos įtakos bendram rezultatui.
Nors oponentai kaltina ją visuomenės skaldymu ir rasizmu, M. Le Pen per šią kampaniją stengėsi kurti nuosaikesnį įvaizdį ir daugiausia dėmesio skyrė rinkėjų nerimui dėl infliacijos.
Tačiau E. Macronas tikriausiai atkreips dėmesį į savo varžovės kadaise glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat į jos politiką ES atžvilgiu ir ekonominę programą, numatančią didžiulį mokesčių mažinimą.
„Naujas metodas“
Jei E. Macronui, į valdžią atėjusiam 39 metų ir tapusiam jauniausiu Prancūzijos prezidentu, nusišypsos sėkmė, jis turėtų dar penkerius metus įgyvendinti savo reformas. Jis, be kita ko, siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų ir dar labiau palengvinti mokestinę naštą įmonėms.
Sekmadienio vakarą jis taip pat pasiūlė burti „didelį politinės vienybės ir veiksmų judėjimą“ ir taikyti „naują valdymo metodą“, pagal kurį jis galėtų pakviesti konkuruojančias partijas formaliai prisijungti prie jo politinio judėjimo.
Sekmadienio balsavimas baigėsi fiasko Paryžiaus merei socialistei A. Hidalgo, kuri surinko 1,7 proc. balsų. Tai yra istorinė žemuma partijai, kurios kandidatas vos prieš dešimtmetį laimėjo prezidento rinkimus.
Dešiniosios Respublikonų partijos, vadovaujamos V. Pecresse, balsų dalis taip pat smuko iki maždaug 4,8 procento. Per 2017 metų rinkimus šios partijos kandidatas buvo surinkęs 20 proc. balsų.
„Tradicinės partijos buvo sutriuškintos“, – komentavo Paryžiuje įsikūrusio universiteto „Sciences Po“ politologas Jerome'as Jaffre.
