F. W. Steinmeieris trečiadienį ketino ten vykti kartu su Baltijos šalių vadovais, taip parodydamas paramą Ukrainai jos kare su Rusija, tačiau Ukrainos pusė nurodė, kad pageidautų vyriausybės vadovo, kanclerio Olafo Scholzo dalyvavimo.
Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kijevas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.
Trečiadienį ypatingą nepasitenkinimą sukėlė demonstratyvus F. W. Steinmeierio, kurio, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra reprezentacinis, bet kuris praeityje yra ėjęs daug aukštų vyriausybinių pareigų, ignoravimas.
„Tai daugiau nei erzina“, – sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.
„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kijevą kartu su kitų valstybių vadovais“, – sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk“.
Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas“.
Koalicinės Laisvųjų demokratų (FDP) partijos vadovo pavaduotojas Wolfgangas Kubickis, sakė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos tam, ar kancleris pats vyks į Kijevą: „Neįsivaizduoju, kad vyriausybės, kuriai priklauso ir FDP, kancleris vyktų į šalį, kuri mūsų valstybės vadovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu“, – sakė jis naujienų agentūrai dpa.
Susiję straipsniai
„Norime O. Scholzo ir ginklų, o ne prezidento“
Tuo tarpu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kijevas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės.
Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kijevo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pripažino, kad siūlėsi aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukė Kijevo atsakymo, kad jo viešnagė šiuo metu nepageidaujama.
Tokia Kijevo pozicija dėl F.-W. Steinmeierio, buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai atsiprašiusio už pernelyg nuolaidžią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, Vokietijoje daugelio buvo įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.
„Manau, pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad atvyks kancleris ir galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, be kita ko, ir dėl ginkluotės tiekimo“, – sakė jis transliuotojui ZDF.
Vokietijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, o kancleris vadovauja vyriausybei.
O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų Rytų Ukrainoje likimas „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“, tačiau jie nėra pažadėti.
Laikas yra labai brangus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas,.. miršta, prievartaujami, žudomi mūsų vaikai“, sakė O. Arestovičius.
Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, kalbėjo V. Zelenskio patarėjas.
O. Scholzas jaučia vis didesnį vokiečių spaudimą didinti paramą Ukrainai, jau septynias savaites kovojančiai su šalį užpuolusiomis Rusijos pajėgomis, dėl kurių brutalių veiksmų žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.
Kancleris, kuris, kaip ir F.-W. Steinmeieris, yra socialdemokratas, prasidėjus karui pažadėjo drastiškas permainas Vokietijos gynybos ir užsienio politikoje bei reikšmingą karinių išlaidų didinimą.
Tačiau jis iki šiol atmetė raginimus pasekti kitų ES vadovų pavyzdžiu ir apsilankyti Kijeve, taip pat atsisakė siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę, visų pirma – dėl istorinių priežasčių.
Vokietija iki šiol siuntė į Ukrainą gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leistuvus ir „žemė–oras“ tipo raketas.
Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo vyriausybėje, ministrams iš Žaliųjų partijos raginant siųsti Ukrainai daugiau ginkluotės.