D. Medvedevas ėmė grasinti Baltijos šalims: prabilo apie branduolinius ginklus „per ištiestos rankos atstumą“

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei Švedija ir Suomija įstos į NATO, Rusija imsis priemonių Baltijos šalyse.

D. Medvedevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
D. Medvedevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 14, 2022, 12:01 PM, atnaujinta Apr 14, 2022, 1:31 PM

„Jei Švedija ir Suomija įstos į NATO, Aljanso sausumos sienų su Rusija ilgis padidės daugiau nei dvigubai, – rašė buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas savo asmeniniame kanale „Telegram“. – Natūralu, kad šios sienos turės būti sustiprintos“.

Jei abi šalys įstos į NATO, reikės „rimtai sustiprinti sausumos ir oro gynybos pajėgas“, o Suomijos įlankoje reikės dislokuoti „dideles jūrų pajėgas“, – pridūrė D. Medvedevas.

„Jei tai bus padaryta, joks nebranduolinis Baltijos šalių statusas nebus įmanomas, – sakė D. Medvedevas. – Pusiausvyra turi būti atkurta.“

Buvusio prezidento pareiškimas yra vienas iš griežčiausių iki šiol viešai išsakytų teiginių apie galimą Rusijos reakciją į dviejų Šiaurės šalių paraišką dėl narystės NATO.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin šią savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ nuspręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO.

D. Medvedevas savo ruožtu aiškino, kad visuomenės nuomonė šiuo klausimu Šiaurės šalyse yra susiskaldžiusi ir kad „nė vienas sveiko proto žmogus“ nenorėtų tokio žingsnio pasekmių – „didesnės įtampos prie sienų, „Iskander“, hipergarsinių ginklų ir branduolinių ginklų turinčių laivų, esančių tiesiog per ištiestos rankos atstumą nuo jų pačių namų“.

Galimybė, kad Ukraina gali prisijungti prie NATO, buvo viena iš priežasčių, kuriomis prezidentas Vladimiras Putinas grindė savo invaziją į šią šalį.

Tačiau panašu, kad Rusijos puolimas, užuot stabdęs NATO plėtrą, atsisuko prieš patį Kremlių. NATO pareigūnai pranešė, kad Suomija ir kaimyninė Švedija būtų priimtos į 30 narių JAV vadovaujamą aljansą, jei pateiktų prašymą.

Tuo tarpu Estijos gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Kusti Salmas pareiškė, kad NATO pajėgos privalo sustiprinti savo buvimą Baltijos šalyse, kad įspėtų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną toliau nesiveržti į Europą.

Vadindamas Rusiją „istorinio lygio žudike“, K. Salmas sakė, kad Rusijos Federacijos keliama grėsmė dabar yra „tokia aiški, kokia tik gali būti“.

Į tokius Rusijos grasinimus netruko sureaguoti ir Lietuvos politikai. 

Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Rusijos grasinimai nėra naujiena, o šių valstybių prisijungimas prie Aljanso būtų itin reikšmingas Baltijos šalių saugumui.

Tuo tarpu krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Parengta pagal „The Financial Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.