„Kaliningradas yra labai militarizuota zona jau labai daug metų, ir jis yra Baltijos regione. Kad Rusija grasina yra nieko naujo“, – ketvirtadienį sakė premjerė.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Baltijos regione dislokuosiantis branduolinę ginkluotę – toks esą būtų atsakas į Suomijos ir Švedijos tapimą NATO narėmis.
Savo ruožtu I.Šimonytė patikino, kad šių Šiaurės Europos valstybių prisijungimas būtų reikšmingas Lietuvos saugumui.
„Reikia atsiversti žemėlapį, pasižiūrėti į Baltijos jūrą ir suprasti, kaip yra svarbu, kad faktiškai visos šalys aplink Baltijos jūrą tampa vieno gynybinio Aljanso narėmis.
Nėra taip, kad šiuo metu bendradarbiavimas su Švedijos ir Suomijos tiek karinėmis pajėgomis, tiek politikais, atsakingais už gynybą, nevyktų – tikrai vyksta, ir pakankamai intensyvus, nes vis tiek regiono saugumas yra bendras rūpestis.
Bet dalyvavimas šių šalių NATO bloke tiesiog reikštų, kad tai yra bendri įsipareigojimai, turbūt ir Baltijos šalių apginamamo bei spekuliacijų apie jų sudėtingą apginamumą kontekste būtų labai svarbu, kad visas šis regionas priklausytų tam pačiam NATO Aljansui“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Mes, kaip niekas kitas, turėtume sveikinti šį žingsnį, jeigu jis būtų šių valstybių vyriausybių žengtas“, – pridūrė ji.
Panašios nuomonės laikosi ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.
„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra „Reuters“ ketvirtadienį citavo buvusį Rusijos premjerą, nacionalinio saugumo tarybos vadovą Dmitrijų Medvedevą, teigusį, jog Švedijai ir Suomijai prisijungus prie NATO Maskva atsisakytų įsipareigojimų Baltijos jūros regione nedislokuoti branduolinių ginklų.
„Jei Švedija ir Suomija įstos į NATO, Aljanso sausumos sienų su Rusija ilgis padidės daugiau nei dvigubai. Natūralu, kad šios sienos turės būti sustiprintos“, – rašė jis.
Jei abi šalys įstos į NATO, reikės „rimtai sustiprinti sausumos ir oro gynybos pajėgas“, o Suomijos įlankoje reikės dislokuoti „dideles jūrų pajėgas“, aiškino D.Medvedevas. „Jei tai bus padaryta, joks nebranduolinis Baltijos šalių statusas nebus įmanomas, – sakė D.Medvedevas. – Pusiausvyra turi būti atkurta.“
