Nuo pat karo pradžios vasario pabaigoje Vokietijos politiką užgriuvo klausimas, kokią ginkluotę tiekti Ukrainai ir kaip greitai ją pristatyti.
Spaudimą tiesiogiai daro Kyjivas, kurio vadovai ragina Vokietiją tiekti daugiau ginklų, kad padėtų kovoti su Rusijos kariuomene.
Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas atsisakė įsipareigoti siųsti sunkesnę ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, sraigtasparnius ir lėktuvus, nors iš jo centro kairiosios koalicijos pasigirsta vis garsesnių balsų, reikalaujančių tiekti didesnę karinę paramą.
Teisingumo ministras Marco Buschmannas iš liberaliosios Laisvųjų demokratų partijos, mažiausios koalicijoje, laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad tarptautinėje teisėje ginklų tiekimas nelaikomas įsitraukimu į karą.
„Taigi, jei [Ukraina] naudojasi savo pagrįsta teise į savigyną, parama jai tiekiant ginklus negali reikšti įstojimo į karo veiksmus“, – sakė jis pastabose.
Jis pažymėjo, kad tai ne tik jo asmeninė, bet ir Vokietijos vyriausybės nuomonė.
M. Buschmanas teigė, kad Vokietija buvo viena pirmųjų šalių, pradėjusių sistemingai tirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje įtraukiant federalinę policiją ir generalinį prokurorą.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kuriuo atveju būtų atleistas nuo atsakomybės, sakė M. Buschmanas. Tarptautinė teisė numato, kad negalima tirti veikiančių valstybių vadovų veiksmų.
