Tiek E. Macronas, tiek M. Le Pen stengėsi atrodyti protingi ir sąžiningi, tačiau per dvi su puse valandos trukusią dvikovą netrūko ir abipusių išpuolių.
M. Le Pen prisistatė kaip paprastų žmonių gynėja. E. Macronas, kuris kandidatuoja antrai kadencijai, debatuose dažnai buvo aktyvesnis ir taip pat pripažino praėjusios kadencijos darbo klaidas ir spragas.
Jie aptarė visiems rūpimus finansinius klausimus, įskaitant perkamąją galią, darbo užmokestį ir pensijas.
E. Macronas paskelbė apie pensijų ir minimalaus darbo užmokesčio didinimą, taip pat dujų ir elektros kainų ribojimą.
M. Le Pen pasiūlė sumažinti PVM energijai ir panaikinti mokesčius 100 pagrindinių kasdienių produktų.
Kalbėdama pensijų klausimu, dėl kurio Prancūzijoje ne kartą vyko ginčai, M. Le Pen primygtinai siūlė leisti žmonėms išeiti į pensiją sulaukus 60-62 metų.
„Išėjimas į pensiją 65 metų yra absoliuti neteisybė“, – sakė M. Le Pen apie E. Macrono planą dėl didesnio pensinio amžiaus.
E. Macronas pabrėžė, kad pensija nuo 65 metų amžiaus neturėtų būti taikoma visiems darbuotojams, ypač dirbantiems sunkų darbą.
Jis pabrėžė, kad Prancūzija tebėra Europos Sąjungos dalis, ir pakartojo savo įsipareigojimą dėl Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo.
Jis apkaltino M. Le Pen, kad ji nori išstoti iš ES, kaip ir 2017 metais, kai kandidatavo į prezidentus. M. Le Pen atsakė, kad jei norėtų išstoti, taip ir pasakytų. „Noriu likti Europos Sąjungoje“, – tvirtino ji.
Tačiau ji pažymėjo, kad nori pakeisti ES. Be kita ko, ji pasisakė už tai, kad Prancūzijos teisė būtų viršesnė už ES teisę.
Emmanuelis Macronas taip pat užsipuolė Marine Le Pen dėl jos ryšių su Rusija ir apkaltino ją „priklausomybe“ nuo Kremliaus.
„Jūs esate priklausoma nuo Rusijos vyriausybės ir esate priklausoma nuo pono Putino“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje paskolą, dėl kurios M. Le Pen partija susitarė su Čekijos ir Rusijos banku, pasak jo, „artimu Rusijos vyriausybei“.
M. Le Pen atsakė, kad ji yra „absoliučiai ir visiškai laisva moteris“, ir teigė, kad paskola yra „viešai žinomas dalykas“.
„Taip buvo todėl, kad joks Prancūzijos bankas nenorėjo man suteikti paskolos“, – atsakė ji.
Šis dialogas buvo pirmas rimtesnis jųdviejų apsižodžiavimas; E. Macronas taip pat priminė M. Le Pen sprendimą pripažinti Krymą Rusijos dalimi po to, kai 2014 metais Kremlius aneksavo šį Ukrainos regioną.
„Pagal tarptautinę teisę mes retai pripažįstame... teritorijas, kurios buvo aneksuotos jėga“, – sakė jis.
M. Le Pen pabrėžė, kad ji pritaria visoms sankcijoms Maskvai, paskelbtoms po to, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vasario 24 dieną įsakė įsiveržti į Ukrainą, ir pritarė ginklų tiekimui Ukrainai.
„Agresija, kurios auka tapo Ukraina, yra nepriimtina”, – sakė ji.
Praėjusią savaitę M. Le Pen sukėlė bangas, pasiūliusi glaudesnius ryšius tarp Vakarų karinio aljanso NATO ir Rusijos, kai tik baigsis karas Ukrainoje.
Ji taip pat dar kartą patvirtino ketinanti pakartoti 1966 metų Prancūzijos žingsnį – pasitraukti iš NATO integruotos karinės vadovybės, tačiau kartu laikytis esminio sutarties 5 straipsnio dėl tarpusavio apsaugos.
Trečiadienio pasirodymas per televiziją yra vienintelis kartas, kai per šiuos rinkimus tiesiogiai susitinka proeuropietiškas centro atstovas E. Macronas ir euroskeptikė M. Le Pen.
Prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų turą visuomenės apklausose E. Macronas užtikrintai pirmauja: 54,5–56,5 proc. palyginti su M. Le Pen 43,5–45,5 proc.
